121(12) Jodi Picoult "Devyniolika minučių"

19Jodi Picoult “Devyniolika minučių”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: Nagi nagi, susipažinau su rašytoja. Gi dabar ant pop bangos :). Kaip rašytoja – eilinė. Jei man pakištų kokią S.Brown ar dar ką – neatskirčiau. Kaip istorija – aktuali. Mokykloje skriaudžiami vaikai. Labai aktuali. Tiesa bent jau mano mokykloje nebuvo elito iš sprortininkų ir šokėjų. Viskas buvo kitaip. Bet vistiek patyčios skaudu. Knyga labai amerikietiška. Žinodama ką jaučia vaikas, kurį skriaudžia, taip pat ir ką vaikas perėjęs į pop pusę, vistiek negalėjau suvokt nei vienų, nei kitų personažų. O visa kita skaitėsi lengvai ir greitai. Meilės yra, tai pasak mano mamos tai jau gera knyga :).
Oficialiai: Sterlingas yra nedidelis, niekuo neišsiskiriantis Anglijos miestelis, kur niekada nieko nevyksta – iki tos dienos, kai jį sukrečia pritrenkiantis smurto aktas. Atsipeikėję miestelio gyventojai privalės ne tik įgyvendinti teisingumą, bet ir suvokti savo vaidmenį tragedijoje. Džouzė Kormjer, bylą nagrinėjančios teisėjos paauglė dukra, buvo pačiame tragiškų įvykių centre ir galėtų būti kaltinimo liudytoja, tačiau neprisimena, kas įvyko prieš jos akis… O gal prisimena, bet dėl paslaptingų priežasčių sąmoningai pasirinko tylą?
Puslapių skaičius: 560
Knygą paskolino mama.
Perskaityta 2009 12 11

11 comments on “121(12) Jodi Picoult "Devyniolika minučių"

  1. Salomėja Post author

    Masačiusesai, Koloradai, Naujieji Hamšyrai, Šerifai ir jų padėjėjai, Gubernatoriai – buvau tikra, kad skaitau apie JAV. Nes ir rašytoja iš JAV. Bet suvartei mane – pasiduodu, ir nesiginčyju. Ant knygos nugarėlės turi būt tiesa parašyta. Bet nors tada knyga Angliška – vistiek ji labai amerikietiško stiliaus. Nes būtent filmuose apie JAV mokyklas tai rodo:)
    Kita vertus, aš esu beraštė ir prie knygų vertimų nesikabinėju – net kai skaičiau piratinę vampyrų e-versiją mėgėjiškai išverstą. Bet šitoj knygoj buvo tiek klaidų, tokio lygio kaip “aš važiuoti į miestas” (čia pavyzdys iš galvos, bo tingiu ieškot, nors kai skaičiau galvojau pasižymėsiu), kad tas Anglijos miestelis tik mizeris.

    Reply
  2. scania

    Tai kad nesuvarčiau tavęs, kaip tik, atvirkščiai, norėjau pritarti 😀
    Kas per knyga, jei rašoma apie Angliją, bet įspūdis – amerikoniškas?! 😀
    Kita vertus, rašantis ant knygos nugarėlės – juk nebūtinai turėjo knygą perskaityti 😉

    Reply
  3. Salomėja Post author

    Tai dažniausiai ir neskaito. O Sterlingas juk su Anglija tikrai asocijuojasi :)). Bet čia man pamoka. Pati atidžiai oficialių anotacijų neskaitau.

    Reply
  4. Salomėja Post author

    Ne, tai buvo pirma papuolusi. Beto virtualiai žinau ir daugiau nesižavinčių žmonių, ane, vonioje? Jei dar kas nemokamai papuls – paskaitysiu. Bet pinigų, kurių prašo – neverta.

    Reply
  5. Dori

    Aš šiandien pradėjau skaityti šią knygą 🙂 Irgi pamaniau, kad viskas vyksta Amerikoje, kol čia neperskaičiau 🙂 Kolkas “skaitosi” visai neblogai, pikultiškai 🙂

    Reply
  6. Jurgia

    o man kaip tik šioji knyga patiko ir duočiau 3 iš 3. Trūkumas tik toks, kad šiek tiek ištęsta, o šiaip pasirinktoji pagrindinė tema labai aktuali ir gili, priverčianti pamąstyti įvairiabriausiais pjūviais – ne vien patyčių aspektu, užduodama daug klausimų.
    Knyga keičianti mąstymą. Tai labai geras pasitinkimas, renkantis populiariąją literatūrą. J. Irvingo tematika PRILYGINČIAU TIK SKAITALAMS, kuriems man gaila laiko. Skaičiau “Pasaulį pagal Garpą”, bet, kiek suprantu iš komentarų internete, tai toks pats stilius “keliauja” per visas knygas. “Našlės vieneriems metams” taip ir nepribaigiau. Patiko tik juodas irvingiškas jumoras.

    Reply
  7. Jurgia

    J. PICOULT psichologijai reikia suaugti, subręsti, išlaukti. Jos knygų temos išrutuliojamos iš visų pusių. Nesiūlyčiau skaityti jauname amžiuje, nes tai labiau suaugusiųjų literatūra. Vertinu knygas, kurios verčia susimąstyti ir keičia skaitytoją.

    Reply
  8. Salomėja Post author

    Turiu nuvilti, bet Picoult knygos neturėtų versti susimąstyti ar keisti skaitytojų. Kitaip tie skaitytojai labai jau panašūs į violetinę bandą būtų. Juk akivaizdu, kad Picoult yra paprasta popsistė žinanti kurioje vietoje paspausti, kurioje atleisti ir nieko ten brandaus. Bet knygos įdomios, to nepaneigsi.

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *