989(15) Chris McGeorge “Spėk kas”

989(15) Chris McGeorge “Spėk kas”

Chris McGeorge “Spėk kas”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai

O štai čia yra dar vienas mano nusivylimas. Pažiūrėkit į aprašymą: uždaroje aplinkoje atsibunda šeši žmonės. Visi vieni kitų nepažįsta. Vonioje lavonas, kurį skirtingai nei vienas kitą, dalyviai žino. Per tris valandas reikia išsiaiškinti kas gi tikrasis žudikas arba mirs visi. Nesakykit, kad detektyvų mylėtojų nesuintriguotų toks knygos aprašymas. Tai va, suviliojo ir mane.

Read More Read More

988(14) A. J. Finn “Moteris lange”

988(14) A. J. Finn “Moteris lange”

A. J. Finn “Moteris lange”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: O jau kiek išgirta ši knyga. O jau kaip visi liaupsina. Tik va man tai pasirodė itin nuobodi. Nenoriu suklaidinti dėl mėgstamų žanrų, man labai patinka psichologiniai trileriai, tokie kaip “Dingusioji”, “Mergina traukinyje”, “Anapus uždarų durų” ir t.t. Net jei siužetas ir kažkiek nuspėjamas, visada įsitraukiu, nes autorius moka kurti tą atmosferą, kuomet net kvapą sulaikai. Bet šioje knygoje nuotaika yra šnipštas.

Nemažai esmės parašyta anotacijoje: iš namų neišeinanti moteris stebi kaimynus. Kartą pamato kaip vienas jų nužudomas, bet kitą dieną paaiškėja, kad visi šeimos nariai gyvi. Skamba tikrai taip tarsi bus susukta gera istorija, bet nepatyriau malonumo. Pagrindinė herojė visiškai atstumianti nuo pradžios iki galo. Jos paslaptis numanoma nuo pirmų puslapių. Kaimynų aprašymai nuobodūs, tai yra, jie tokie beveidžiai, arba stebėtojas neatidus. Pagrindinė intriga irgi nesukėlė kažkokio “ei, net nenumaniau, o kaip tai galėjo nutikti, kaip čia taip mane apgavo” jausmo.

Tad tiesiog tai knyga, kuri turėjo būti panaši į “Merginą traukinyje”, bet skaitydama nuobodžiavau. Beje, parduodu per sena.lt.

Oficialiai: Ana Foks jau dešimt mėnesių neišeina iš namų. Tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus. Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje. Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą? Kiekvienas knygos herojus slepia šiurpias paslaptis, o tiesa kur kas niūresnė, nei buvo galima numanyti…

Gairės sau: KPS: 488 Kn 2019 01 23

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

987(13) Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

987(13) Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei teisingai supratau, tai ši knyga iš pradžių buvo išleista tik elektroniniame formate, su slapyvardžiu ir per tris dalis. Ir tik popierinėje versijoje sudėta visa trilogija. Man patiko leidimas: labai smulkus šriftas, ne per didelės paraštės ir beveik 700 puslapių. Jėga. Nes negaliu pakęst vaikiško šrifto ir pustuščių puslapių.

Iš pačios knygos per daug nesitikėjau. Nes vis dar turiu skeptiško nusistatymo lietuvių kūrybos atžvilgiu. Nes ant viršelio pasakyta, kad tai lietuviškas atsakas “Sostų Karams”. Na, kaip gali tikėtis tada kažko gero, ar ne? Bet man patiko! Ir net labai! Negalėjau atsitraukti.

Istorija pasakoja apie demonų medžiotoją, kuri gyvena paskutiniame mieste, kuriame vietos yra tik žmonėms. Demonai, vampyrai, vilkolakiai – iš karto nužudomi. Pati Aleksandara yra ne visai žmogus, todėl jai sunku pritapti tokiame mieste, o priešų randa greičiau nei draugų. Istorija pasakoja apie tai, kaip apsiverčia jos pasaulėžiūra pamačius daugiau pasaulio, apie meilė pikčiausiam demonui, apie įvairiausius nuotykius, kovas, magiškas dykumas, aiškiareges ir t.t. Įtraukiam nenuobodu ir nė kiek nenusileidžia mano skaitytoms panašioms užsienio autorių knygoms.

Kas kliuvo? Truputį nenatūralūs pagrindinės veikėjos vidiniai monologai. Na įvairiose situacijose ji vis ką nors pagalvoja, šneka su savimi. Panašiai, kaip man liepia ką nors padaryti, o aš pamaniau, kad “aha, jau bėgu lekiu griūdama”, bet pasakau kažką kitą. Vietomis linksma, bet daug daugiau tų vietų tokių, kur atrodo netikroviškai pritemta, nereikalinga, banalu. Tačiau negaliu kaltinti autorės, man atrodo ir pati taip rašyčiau.

Norisi tęsinio, nes taip ir liko neaišku, kaip ten su ta meile demonui.

Oficialiai: Ši magijos, kovų ir meilės istorija nukelia į demonams neįveikiama siena nuo pasaulio izoliuotą Nesuterštąjį miestą, kuriame gyvena Aleksandra – viena iš miesto riterių. Nesuterštasis miestas ypatingas – jis galbūt paskutinis, kuriame leidžiama gyventi tik žmonėms. Miestą valdo keturi Magistrai, kuriems padeda jų įkurtas riterių ordinas, prižiūrintis tvarką ir akylai saugantis miesto sienas nuo pavojingų demonų. Aleksandra yra viena iš riterių, tačiau ji kitokia nei kiti…

Išsiųsta iš Nesuterštojo miesto surasti ir sunaikinti šio miesto sieną griaunančio padaro, Aleksandra susiduria su kai kuo kitu – su demonu, kuris atrodo kaip karo Dievas ir traukia ją taip pat stipriai, kaip ir baugina. Negana to, jis išgelbėja Aleksandrą iš mirtinų spąstų ir kaip atsisveikinimo dovaną įspaudžia jos odoje savo ženklą – erelį.
Keliaudama tolyn, link Naujojo Orleano, net ir bandydama save įtikinti kitaip, Aleksandra puikiai supranta, kad su demonu ir karo Dievu ji dar susitiks. Mergina nebežino, ko bijo labiau – galimo susitikimo su juo, šėlstančios balsų jūros savo galvoje ar neįvykdyti Magistrų jai patikėtos misijos.

Gairės sau: KPS: 688 Ke 2019 01 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

986(12) Rachel Hore “Last Letter Home“

986(12) Rachel Hore “Last Letter Home“

Rachel Hore “Last Letter Home“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Leidykla “Alma Littera” yra išleidusi kelias šios autorės knygas, tad tikėtina, kad ateityje gali pasirodyti ir pastaroji. Pačią knygą įsigyjau dėvėtų prekių parduotuvėje. Mane patraukė pašto tema.

Knygos struktūra gana dažnai sutinkama. Dabartyje koks nors įvykis (rastas laiškas, sutiktas žmogus, pamatytas paveikslas) nuveda prie praeities tyrinėjimų. O tada kas antrame skyriuje šokinėjama laiku ir šiek tiek pasakojama apie veikėjus dabartyje ir po truputį vyniojama sena istorija, dažniausiai apie karo laikus. Tikrai nemažai tokių knygų skaičiau.

“Last Letter Home” apie jauną britę, kuri atostogaudama Italijoje netikėtai gauna senus laiškus, kuriuos kažkokia mergina rašė savo draugui karo metais. O tas draugas galimai kartu su britės seneliu tarnavo armijoje. Na tai ir pradeda kapstytis bandydama atrasti ryšius ir sužinoti daugiau apie paslaptingą dieduką. Kaip ir priklauso, lygiagrečiai pasakoja laiškų autorių istorija.

Pasakysiu, kad tai nebuvo įdomiausia tokio tipo knyga. Buvo paveikesnių, aprašančių tikrai skaudžius įvykius. Šioji tokia rami, kad dažnai nuobodžiavau ir džiaugiausi tik tuo, kad autorė naudojo nemažai įvairių man nežinomų žodžių. Kas itin nepatiko, tai muilo opera knygos gale. Nenoriu visko atskleisti, bet kaip erzina tas pritemptas paslapties išrišimas. Na, įsivaizduokit, kad jūs ten tyrinėjat kažką apie svetimus žmones, kurie pažinojo jūsų senelius, o po to paaiškėja, kad tie svetimi žmonės iš tiesų yra biologiniai jūsų vyro tėvų tėvai. Na ar kas nors panašaus, kaip aklai vištai grūdas.

Kol kas manęs netraukia skaityti kitų šios autorės knygų.

OficialiaiOn holiday with friends, young historian Briony Andrews becomes fascinated with a wartime story of a ruined villa in the hills behind Naples. There is a family connection: her grandfather had been a British soldier during the Italian campaign of 1943 in that very area. Handed a bundle of letters that were found after the war, Briony sets off to trace the fate of their sender, Sarah Bailey.

In 1939, Sarah returns with her mother and sister from India, in mourning, to take up residence in the Norfolk village of Westbury. There she forms a firm friendship with Paul Hartmann, a young German who has found sanctuary in the local manor house, Westbury Hall. With the outbreak of war, conflicts of loyalty in Westbury deepen.

When, 70 years later, Briony begins to uncover Sarah and Paul’s story, she encounters resentments and secrets still tightly guarded. What happened long ago in the villa in the shadow of Vesuvius, she suspects, still has the power to give terrible pain

Gairės sau: KPS: 560 Kn 2019 01 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

985(11) James Henry “Seržantas Frostas”

985(11) James Henry “Seržantas Frostas”

James Henry “Seržantas Frostas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ai, sakykit ką norit, bet štai perskaičiau antrą James Henry knygą apie Frostą ir turiu pasakyti, kad nors ir artima, bet visai netempia link pirmojo autoriaus sukurto pasaulio. Jei nežinočiau, kad knygos yra kito autoriaus, tai manyčiau, kad tiesiog skaitau serijos pirmąsias (nes ir veiksmas vyksta anksčiau nei rašė Wingfieldas) ir jos tiesiog yra silpnesnės ir po to tik gerėja. Kaip neretai ir būna su serijiniais detektyvais.

Tad nors ir nebuvo blogai, bet kažkaip per daug nekabino ir knygą skaičiau ilgai ilgai. O joje tie patys dalykai: juokingoji nuovada su priimamojo seržantu, keistuoliu šefu ir visais kitais niekada neturinčiais laiko. Keisti, ne visai suvokiami nusikaltimai ir jų tyrimo būdai. Frostas, kuris nesuprasi kada miega, kaip iš viso funkcionuoja ir ko nori gyvenime, vienintelis dar krutina smegenis. Na, viskas kaip visada, tik ne taip gerai, kaip “tikrosiose” knygose. Nes naujas autorius neperteikė pagrindinio personažo unikalumo: kuomet nekenti jo už nevalyvumą ir pošlumą, bet tuo pačiu ir žaviesi, bei tikiesi sėkmės.

Oficialiai: Seržantui Džekui Frostui darbe vadovauja jį įkvepiantis kriminalistas inspektorius Bertas Viljamsas, o namie darosi vis sunkiau sutarti su žmona. Vyriausiasis inspektorius Stenlis Maletas stengiasi grąžinti tvarką vis retėjančiose darbuotojų gretose, tačiau netrukus netikėtai prapuola Viljamsas… O kai iš parduotuvės persirengimo kabinos paslaptingai dingsta dvylikametė mergaitė, Maletui nelieka nieko kita, kaip tik paskirti šiam tyrimui vadovauti seržantą Frostą. 

Gairės sau: KPS: 520 Kn 2019 01 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/