990(16) Jane Harper “Sausra”

Jane Harper “Sausra”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:

Perskaitai anotaciją ir visiškai tiksliai gali įsivaizduoti, kokią knygą gausi. Tokių, kur koks nors asmuo po daugelio metų grįžta į savo vaikystės miestelį ir ten pradeda aiškėti įvairios užslėptos paslaptėlės, yra n+100, argi ne? Tik vienos įdomesnės už kitas ir čia viskas priklauso nuo autoriaus.

“Sausra” paliko įspūdį savo aplinka. Nedidelis miestelis Australijoje, kuris jau taip seniai nematė saulės, kad išdžiuvo upės, gaisro pavojus kritinis, ribojamas vanduo higienai, o ūkininkų gyvuliai dvesia, nes nėra kuo jų maitinti. Todėl, savaime supranta, kad visi pikti, irzlūs, ūmūs, iškankinti. Tokiame fone atsiduria pagrindinis veikėjas Falkas, kuris atvyksta į vaikystės draugo laidotuves. Draugo, kuris, kaip manoma, nužudė savo žmoną, vaiką ir nusišovė pats. Nors jau pačioje knygos pradžioje pasėjama abejonė, kad taip ir buvo, o Falkas ima knaisiotis istorijoje.

Kas man knygoje nepatiko, tai tos pačios, įspūdį palikusios aplinkos, socialinė pusė. Prieš 20 metų Falkas buvo įtartas nusikaltimu ir išvarytas iš miestelio. Sakykit, ką norit, aš tokio mąsto priešiškumo niekaip neįsivaizduoju. Gal čia pas mus Lietuvoje gana įprasta skandinti vaikus šuliniuose ir užkapoti žmonas, kad jau neįtikina tai, kad daug mažesnio atgarsio sulaukiančio įvykio įtariamasis (ne kaltinamasis), po dvidešimties metų nebūtų aptarnaujamas maisto prekių parduotuvėje. Pati augau, tegul ir ne kaime, bet tokioje miesto dalyje, kur visi gatvėje pažįsta visus, nemanau, kad būtų įmanoma sulaukti tokio priešiškumo. Ką gi, kitose šalyse, gal viskas kitaip.

O istorija visai gera, tiesą sakant, aš nesitikėjau, kad būtent taip išsiriš.

Oficialiai: Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip, įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.