997(23) Hugh Howey “Smėlis”

Hugh Howey “Smėlis”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaičiau knygą, valgiau braškes ir galvojau, kad jei būčiau jas nuplovusi blogai, tai burnoje greitai pajausčiau smėlį. O štai knygos veikėjai turėjo susitaikyti su tuo, kad plauk kažką neplovęs, jei tik turi vandens, aišku, bet smėlį burnoje, ausyse, plaukuose ir kitose kūno vietose jausi lyg savo dalį.

Knyga pasakoja apie postapokaliptinį (kaip mėgstu tokias!) pasaulį, kuriame dėl kažkokių priežasčių praeitis palaidota smėlyje. Buvę didieji miestai, su automobiliais, lėktuvais ir kitais civilizacijai būdingais technologiniais stebuklais yra maždaug mylios gylyje, o ant smėlio kuriasi nauji miestai vis užpustomi ir vis atstatomi naujai. Būvis varganas: mažiausiai pasisekusieji visuomenės nariai nuo ryto iki vakaro atkasinėja vandens siurblį. Labiau prakutę – dirba smėlio narais. Čia tokia labai įdomi autoriaus sugalvota profesija. Smėlio narai velkasi specialų kostiumą, kuris kažkokios fantastinės (skaitytojams, ne personažams) energijos veikiamas leidžia nardyti lyg vandenyje. Smėlio narai traukia iš dingusių miestų gėrybes, taip pat taiso vamzdynus ir užsiima kitais naudingais išgyvenimui darbais.

Istorija pasakojama vienos šeimos narių akimis. 4 vaikai yra smėlio nardytojai, mama parsidavinėja viešnamyje, o tėtis kažkada išėjo, ten, kur išeina visi netekę vilties ir negrįžo, nes niekas negrįžta. Jaunuoliai įsipainioja į įvairias istorijas: kas susideda su piratais, kurie nori sunaikinti likusius miestus, kas gelbėja pasaulį. Charakteriai man pasirodė daug žadantys, sukurtas pasaulis labai įdomus, siužetas intriguojantis, bet iki maksimalaus įvertinimo pritrūko kažkokio išbaigtumo. Atrodo lyg norisi trilogijos, paaiškinimo, kas buvo tie “blogiečiai”, iš kur atkeliavo ir kaip gyvena, daugiau pasakojimo apie tai, kas nutinka tiems, kurie išeina laimės ieškoti. Ir iš viso, kas atsitiko pasauliui, kad jį užklojo smėlis? Ir pabaiga tokia, kad pati prašosi tęsinio. Ar jo laukti?

Oficialiai: Kadaise ryškiomis spalvomis spindėjusi žemė virto didele smėlio dėže. Dėl išlikimo kovojantys žmonės ant slenkančių smėlynų mėgina kurti naują gyvenimą, bet gamtos stichijos yra nepermaldaujamos. Regis, visi žmonių civilizacijos lobiai jau palaidoti po storu smėlio sluoksniu, o juos pasiekti gali tik specialiais kostiumais apsirūpinę ir unikaliais sugebėjimais pasižymintys žmonės – narai. 
Palmerio tėvas buvo vienas iš garsiausių smėlio narų, tačiau prieš 12 metų jis pradingo Niekieno žemėje. Netekę maitintojo, vaikai ir jų motina atsidūrė dėl išlikimo kovojančios visuomenės dugne. Bet Palmeris gali visa tai pakeisti. Lobių ieškotojų ir plėšikų grupė pasamdė jį, kad atrastų giliai smėlynuose paskendusį senovinį miestą. Nusišypsojus sėkmei, jo laukia dosnus atlygis bei galimybė išbristi iš skurdo. Vis dėlto šio nuotykio kaina yra gerokai didesnė. Smėlio jūros dugne glūdintis lobis gali ne tik suvienyti byrančią šeimą, bet ir sunaikinti visą pasaulį.

Gairės sau: KPS: 336 Ke 2019 03 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

1 comment on “997(23) Hugh Howey “Smėlis”

  1. egliosha

    Hugh Howey knygos tokios tingios, lėtos, su daug detalių, bet man jos visos yra Must have ir Must read!
    Kiek žinau čia yra “omnibus”, kaip ir Šachta – apsakymų rinkinys, sudėtas į knygą, ir sprendžiant pagal puslapių skaičių nesulaikyčiau kvapo belaukiant tęsinio…

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *