961(60) B. A. Paris “Palūžusi”

B. A. Paris “Palūžusi”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pamenu, kuomet perskaičiau „Anapus uždarų durų“, man kažkas komentavo, kad kita autorės knyga dar labiau rauna stogą, nes viskas itin suvelta ir intriguoja. Ir sakyčiau parašyta tikrai įdomiai. Pvz., aš negalėjau vyrui papasakoti, kodėl mane knyga įtraukė, nes du trečdalius pasakojama apie moterį, kuri viską pamiršinėja ir dėl to eina iš proto.

Viskas prasidėjo tuomet, kai ji grįždama namo nesustoja padėti automobilyje sėdinčiai moteriai ir kitą rytą sužino, kad ši nužudyta. Kaltės jausmas išmuša iš gyvenimo, ima trikti atmintis, kad dar labiau gąsdina. Na, nieko keisto pamiršti signalizacijos kodą, bet jau nelabai smagu stovėti prieš mikrobangų krosnelę ar skalbyklę ir nežinoti kaip šią įjungti. Taigi, didelę knygos dalį rašoma apie tą ėjimą iš proto ir per daug intrigos nėra, bet autorė sugebėjo laikyti, įterpti pažadą, kad čia ne viskas taip kaip atrodo, kad čia gal labiau detektyvas, nei šiaip psichologinė istorija.

Ir kaip visada, galima kabinėtis prie motyvų, kurie priveda žmones prie tam tikrų veiksmų, kad ir tos žmogžudystės, bet knyga vistiek gera.

Oficialiai: Jei negali pasitikėti savimi, kuo tada pasitikėti?
Kesės gyvenimas virsta košmaru po to, kai naktį, vingiuotame kaimo keliuke vidury miškų per liūtį ji pamato sustojusį automobilį ir jame sėdinčią moterį – moterį, kuri buvo nužudyta. Kesė stengiasi išmesti baisų nusikaltimą iš galvos – ką ji būtų galėjusi pakeisti? Jei būtų sustojusi, galėjo ir pati tapti auka.
Nuo tada ji pradėjo nuolat užmiršti smulkmenas: kur paliko automobilį, ar išgėrė vaistus, užmiršo signalizacijos kodą, užmiršo, kam jai reikalingas vežimėlis – vaikų juk neturi.
Vienintelis dalykas, kurio ji negali užmiršti, tai toji moteris, kurią galbūt dar galėjo išgelbėti, ir graužiantis kaltės jausmas. Ir dar tie skambučiai, kai kažkas paskambina, o pakėlus ragelį nekalba… Ir dar jausmas, kad kažkas ją stebi.

Žymos sau: KPS: 472 Ke 2018 08 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos