898(68) Haruki Murakami “1973-iųjų kiniškas biliardas”

Estimated read time 2 min read

Haruki Murakami “1973-iųjų kiniškas biliardas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  su rytojumi baigsis ir mano skaitymo metai. Kol kas esu įveikusi 71 knygą, bet jau nesitikiu perskaityti dar kažką. Ar yra kas laukia metinės statistikos?

Prieš tai aprašyta Murakami’o knyga man nei patiko, nei nepatiko. Na tokia labai labai pirma, su užuomazga į tolesnę kūrybą. Labiau pratarmė įsiminė, kuri, beje yra ir šiame romane. “1973-iųjų kiniškas biliardas” man  jau pasirodė kur kas artimesnis tam Murakamiui, kurį mes pažįstame. Lėtas, keistas, su žaviais personažais, kaip antai dvynės, kurios gyvena su pagrindiniu veikėju, bet nepasako savo vardo. Apskritai vardų mažai. Bendradarbis vadinamas partneriu, kolegė – mergina, draugo epizotinė moteris – tiesiog Moterimi. Dvynės yra dvynės… Bet tų vardų ir nereikia, asmeniškai aš tai perskaičiusi knygą retai prisimenu bent vieną vardą, ypač jei jis buvo epizodinis.

Radau autoriaus dvasios, tuo ir esu patenkinta.

Oficialiai: Pagrindinis romano veikėjas Tokijuje įkuria vertimų biurą ir apsigyvena su vieną rytą paslaptingai jo bute atsiradusiomis identiškomis dvynėmis. Jį persekioja neišsipildžiusios meilės Naoko prisiminimai ir… trumpalaikė kiniško biliardo manija. Todėl išsiruošia į keistas trijų svirčių biliardo automato modelio „Erdvėlaivis“ – būtent tokio, koks stovėjo jo gimtojo miesto Džei bare, – paieškas.
1973-iųjų kinišką biliardą Murakami parašė kaip Išgirsk vėjo dainą tęsinį, o jį užbaigęs nusprendė tapti profesionaliu rašytoju. 

Žymos sau: KPS: 192 Kn 2017 10 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

+ There are no comments

Add yours