Dave Eggers “Ratas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Šiemet man labai sunku pasirinkti knygas ir aš vis metu vieną, metu kitą. Labai gaila, nes tos knygos geros ir kadaise labai norėtos perskaityti, o aš žinau, kad vieną kartą metusi, vargu ar dar sugrįšiu. Taigi, šiek tiek pasiblaškiusi, pagaliau, užkibau už “Rato”, kurį perskaičiau per kelis vakarus.
Atsakyti į klausimą ar man patiko, gana keblu. Iš vienos pusės patiko idėja ir problema, kurią autorius vystė. Iš kitos pusės, nelabai patiko pats knygos išdirbimas, pvz., dialogai tarp visų pašnekovų. Nesvarbu kas su kuo bendrauja, ar tai tėvai su dukra, ar mergina su drauge, ar atsitiktinai sutikti pašnekovai, viskas atrodė kažkaip dirbtina. Panašus jausmas apima, kai bandai skaityti savo mokyklinius rašinius su dialogais :).
Knygoje vaizduojame prie ko gali prieiti technologijų pasaulis, kaip jis užgrobia viską ir nepalieka jokio privatumo. Gyvenime svarbiausia tampa twitint, rodyt, filmuot ir komentuot. Ir visgi, aš pati esu interneto žmogus. Juk dabar rašau blogą, skaitau kitus, žiūriu tiesioginius ir nebūtinai filmukus, įdomiausias savo gyvenimo akimirkas keliu į internetą ir man tai patinka. Apskritai, technologijos mano gyvenime panaikino vienišumo jausmą.
Į knygą man buvo sunkoka įsijausti. Pagrindinės veikėjos nemėgau nuo pradžių iki galo, bet taip gana abejingai nemėgau. Tiesiog autorius neišdirbo charakterių. Bet visumoje ta knyga nebloga, skaitykit 🙂
Oficialiai: Mėja negali patikėti savo laime: ji gavo darbą geidžiamiausioje pasaulio interneto kompanijoje! “Ratas” – tobula darbovietė. Tiksliau, visas miestelis Kalifornijoje, kur daugiau nei 10 000 “ratuotųjų” kasdien dirba kompanijos labui. “Ratas” – tai Jungtinė operacinė sistema, sujungianti visus vartotojų duomenis: žmonių socialinių tinklų profilius, jų mokėjimo sistemas, elektroninio pašto paskyras, slaptažodžius, internetinę bankininkystę, vardus, pomėgius – viską. Viskas vienu mygtuko paspaudimu: nepaprastai patogu, nepaprastai patrauklu. Ir nepaprastai skaidru: atrodo, kad gyvenimas vis gerėja, artinasi nauja pilietinio ir socialinio skaidrumo era. Juk taip malonu dalintis su kitais tuo, ką matai, jauti, patiri? Taip nuostabu kasdien gauti pranešimus ir šypsenėles, jaučiantis reikalingu. Taip nuostabu žinoti, kad gali kiekvieną akimirką matyti, ką veikia tavo artimieji. Taip nuostabu būti “Rato” bendruomenės dalimi – ten visi rūpinasi tavo gerove, darbuotojai po darbo gali klausytis miestelyje vykstančių koncertų, linksmintis vakarėliuose, sportuoti, galiausiai – negrįžti namo ir nakvoti puikiuose kompanijos bendrabučiuose. Modernumas, skaidrumas, bendruomeniškumas, darbas visuotinės gerovės labui Mėją be galo žavi. Ji iš visų jėgų stengiasi tapti šios pasakiškos bendruomenės dalimi. Mėjos pastangos sulaukia atpildo – jos karjera kyla svaiginančiu greičiu. Mėja tampa “Rato” veidu ir balsu, ją beveik visą parą mato ir girdi visas pasaulis… Tačiau ar tikrai viskas taip puiku? Ką “Rate” veikia keistuolis Kaldenas? Kodėl buvęs vaikinas ir Mėjos tėvai atmeta peršamą saugumą ir gerovę? Ir apskritai – ar tikrai visa, kas daroma dėl gėrio, iš tiesų yra gera? Ar mums reikia viską žinoti apie save ir kitus?
Žymos sau: KPS: 456 Kn 2017 03 17
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook
Ooo, mano nuomonė apie knygą tokia pat. Pagrindinė veikėja tai tikras žmogiško silpnumo pavyzdys. Pabaiga mane galutinai pribaigė, likau pikta (tiksliau apnikta frustracijos, ne pykčio) ir labai nemotyvuota žiūrėt filmą.
Specialiai susiradau šį įrašą palyginti ar tokia pat nuomonė, nes zulinu šią knygą jau antra savaitė. Pritariu, idėja gera ir aktuali ir lūkesčiai buvo nemaži. Bet va kas gavosi, herojė – jokia, netgi stebina ar gali būti toks naivumas, pati knyga ištempta iki negaliu, jausmas kad viskas perspausta. Dialogai dėl dialogų, veiksmas jau taip iš lėto (nenuostabu, kad užmiegu po 10 psl.), o jei dar ir pabaiga pribaigs, tai eina sau.. bet vis tiek reikės DAmušti, 2/3 perskaičius negaliu taip palikti 🙂