796(53)-797(54) Hugh Howey "Pamaina" ir "The Dust"

Estimated read time 3 min read

1465563585_pamainaHugh Howey “Pamaina” ir “The Dust”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Kadangi knygas skaičiau vieną po kitos be pertraukos, o savarankiškai ir atskirai jos neskaitomos, tai ir rašau bendrą įrašą. Ši porelė yra “Šachtos” tęsinys. Knygos pasakoja apie gyvenimą po pasaulio pabaigos. Pirmoje dalyje apie vieną šachtą ir jos gyventojus, veiksmas vyksta praėjus maždaug 300 metų nuo aplinką sunaikinusio įvykio. Antroje knygoje gi pasakojama apie tuos, kurie išgyveno tą įvykį bei sukūrė šachtas, na o trečioje dalyje tos linijos susijungia ir einama link finalo.
Visa trilogija labai patiko. Na, gal trečia dalis mažiausiai. O gal dėl to, kad ją skaičiau angliškai ir buvo gana sunku. Visą laiką kyla labai daug klausimų. Kodėl, kam, kas iš to? Kyla skaitytojui, kyla veikėjams. Kai kurių jų elgesys labai keistas, tačiau iš esmės žmonija nenustebino. Visada ir visomis aplinkybėmis viskas vyksta taip pat. Na, kad ir plėšimai, grobimai, fanatizmas tada kai ištinka kažkokia stichija.
Knygas skaitėme kartu su vyru, todėl jas skelbiu labiausiai apdiskutuotomis. Nuolatos dalinomės pastebėjimais, įžvalgomis, nuostaba. Man labai patinka tokios tematikos (postakopalipsė) fantastika.
Oficialiai: “Pamaina” – 2049-aisiais gyvenimas Žemėje vis dar toks, kokį jį pažįstame ir mes. Laikas bėga kaip bėgęs. Bet tik nedidelė grupelė išrinktųjų žino, kad su kiekviena nauja diena žmonijai jo lieka vis mažiau. Bręsta neatšaukiama katastrofa. Ir saujelė tai žinančių pasaulio galingųjų mėgina jai pasiruošti. Jie nieko nenujaučiančios žmonijos gyvenimą pamažu pasuka tuo keliu, kuriuo nebebus galima grįžti atgal. Jis žmones nuves į susinaikinimą, o tuos, kurie liks gyvi, amžiams įkalins po žeme. Kam ir kodėl naudingas šis planas? Ar būsimieji šachtos gyventojai turės nors menkiausią galimybę jį pakeisti?
“The dust” – Juliette, now mayor of Silo 18, doesn’t trust Silo 1, especially its leader, Donald. But in the world of the Silos, there is no black and white—everything is shades of gray. Donald may not be the monster Juliette thinks he is, and he may in fact be key to humanity’s continued survival. But can they work together long enough to succeed?
In Dust, the final book in the New York Times best-selling Silo trilogy, the choices that Juliette and Donald make could lead to salvation . . . or to the death of everyone on the planet.
Žymos sau: KPS: 520+464  Ke, 2016 06 19
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

7Comments

Add yours
  1. 1
    Valdas

    Norėčiau pasiklausti, ar čia nėra nusivažiavimo į mistikas, kaip įvyko Cronino “Dvylikoje” (jei skaitėte)? Ta prasme, pvz., kai kūrinio linija ganėtinai “moksliška/tiksliukiška”, staiga vardan kažko/neaišku ko atsiranda kažkas labiau iš mistikos/magijos ir pan. srities?

  2. 2
    Salomėja

    Valdai, šioje knygoje mistikos nebuvo, viskas moksliškai sufantazuota. Jei kur per daug ir nusivažiuodavo, tai į emocijas visokias.

+ Leave a Comment