761 (18) Andrea Camilleri "Užkandžių vagis"

Andrea Camilleri “Užkandžių vagis”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Ir toliau esu panirusi į Montalbano gyvenimą. Patinka man jis ir knygos, nes labai linksmos. Aš ten praprukščiu pusę vakaro, nes autorius gi įdėjo tokių linksmų personažų, kaip “kvailelis” Katarela.
Salvo Montalbano personažas irgi ne mažiau žavus. Ūmus ir nesivaldantis, absoliutus pietietis, kuris lengvai gali mesti ką nors į jį suerzinusi žmogų, lengvai gali suspardyti užknisusį agentą ar nusiųst bobutes į areštinę, nes šios pasirodo per bjaurios. O kur dar baimė įsipareigoti ir užmegzti normalius santykius. Bet šioje knygoje jis buvo man itin artimas ir mielas. Aš lygiai taip pat tragiškai jausčiausi jei mano antroji pusė parsitemptų vaiką ir apskritai pradėtų kalbėti, kad reikia vaikų.
Po truputį pradedu nebeskirti knygų, visos man susilieja į vieną žavią Sicilijos policijos nuovadą.
Oficialiai: Dėl dviejų žmogžudysčių – žvejybos laive nušauto tunisiečio ir daugiaaukščio namo lifte nužudyto senyvo vyro, atrodo, reikia pradėti atskirus tyrimus. Tačiau jas netikėtai susieja trečias nusikaltimas – moksleivių užkandžių vagystė, žiniasklaidoje sulaukusi vien pajuokos. Komisarui Montalbanui šis įvykis tampa ta trūkstama dėlionės detale, kuri į vientisą paveikslą sujungia žmogaus aistrų ir slaptųjų tarnybų dangstomą tiesą. Užkandžių vagis įsibraus ir į asmeninį komisaro gyvenimą. Bet ne tam, kad pasikėsintų į Montalbano pomėgį skaniai užkąsti… 
Žymos sau: KPS: 272, Ke, 2016 01 22
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook