759(16) Andrea Camilleri "Terakotinis šuo"

Andrea Camilleri “Terakotinis šuo”
virselis-230Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Taigi, “Vandes formoje” susipažinau su naujais veikėjais, o “Terakotiniame šunyje” įsibėgėja susižavėjimas. Padedu perprasti žmonių ryšius bei santykius.
Komisaras Montalbanas yra labai įdomus personažas. Truputį trenktas, truputį galvotas. Toks, kuris viduryje nakties gali priversti miegantį kolegą atvežti knygą (ai, bet čia jau iš sekančios dalies), toks, kuris išeina į paplūdimį pavaikščioti vienas ir pasikalba su savo vyrišku “draugeliu”. Truputį kerštingas, šiek tiek pašaipus, bet visai nepiktybinis. Be to turi namų šeimininkę, kuri jam kas dieną palieka valgio, o aš kartu su komisaru vis spėlioju, kokio gėrio ras šį kartą šaldytuve. Alkani šios knygos neskaitykite. Nes kaip jaustis? Stengiuosi maitintis sveikiau, o prieš miegą užeina nesveikas makaronų poreikis, ar baklažanų apkepo, ar menkės svieste… Ech.
Kaip supratot, aš jau neblogai įsibėgėjau ir per trečią knygą. Kaip gaila, kad jų pas mus nebeverčia ir greitai teks sustoti.
Oficialiai: Mafija, su kuria glaudžiai siejama Sicilijos žemė, vis nerimsta. Komisaras Montalbanas, Vigatos miestelio teisingumo akys ir protas, tiria bylas ir randa nusikaltėlius, sakytume, dėl savo tapatumo su aplinka, vadovaudamasis tobulai sicilietiška logika. Bet šį kartą mafijos nusikaltimas dengia kitą nusikaltimą: oloje surandami prieš penkiasdešimt metų nužudytų dviejų jaunuolių – merginos ir vaikino – kūnai, nuogi, apsikabinę lyg meilės guolyje. Kokią paslaptį saugo terakotinio šuns skulptūrą, rasta prie mylimųjų guolio?.. 
Žymos sau: KPS: 286, Kn, 2016 01 18
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

4 comments on “759(16) Andrea Camilleri "Terakotinis šuo"

  1. Salomėja Post author

    Ačiū, Edita, aš irgi visas skaitysiu, o 6 dalį užsisakiau iš amazon angliškai, pažiūrėsiu kaip skaitosi 🙂

    Reply
  2. Margarita

    Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atradote Camilleri.
    Gal po kurio laiko vėl pabandysite Donna Leon. Pamenu, Jūsų pirmasis susitikimas (Mirtis la Fenice teatre) buvo nevykęs… Patikėkite, komisaras Gvido Bruneti irgi įdomus tipas.
    Ar Jums neatrodo, kad detektyvų italai laužo italo-žavuolio, karštakraujo ir karštakošio, viliotojo ir t.t. stereotipus?

    Reply
  3. Salomėja Post author

    Margarita, nežinau, kodėl manote, kad mano pažintis su Donna Leon nevykusi, nes knygą įvertinau kaip gerą, tik meilės nepajutau. :D.
    Dėl tų stereotipų, tai Montalbanas man atrodo karštakraujis bei karštakošis. Įvertinus kaip jį vertina jo sutinkamos moterys tai ir žavuolis turbūt :).

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *