698(29) Sarah Jio "Gegužės pūga"

Geguzes puga_7Sarah Jio “Gegužės pūga”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: man labai įdomu, kodėl leidykla knygą “Gervuogių žiema” pavadino “Gegužės pūga”, kai tuo tarpu romane ne tik minimos gervuogės pusnyse, bet net ir autorės žodis apie tai yra.
Jau ne kartą minėjau, kad Sarah Jio ir Jojo Moyes yra tarsi rašytojos dvynės. Visos knygos tokios panašios, kad be patikrinimo nepasakyčiau, kuri kurią sukūrė.
Lengva vakaro istorija pasakoja apie porą nelaimingų moterų. Viena prieš 80 metų prarado sūnų, kita jau šiais laikais, neteko dar negimusio vaiko. Kaip tokiose knygose ir priklauso – abi susijusios. Kaip tokioms knygoms ir priklauso – pabaiga turėtų sugraudinti. Bet kur ten sugraudins, kai jau kažkelintą kartą skaitai pagal tą patį kurpalių kurtą romaną ir žinai ko tikėtis.
Oficialiai: Siatlas, 1933-ieji. Vieniša motina Vera Rėj pabučiuoja savo trejų metukų sūnų Danielių, linkėdama saldžių sapnų, ir išskuba į naktinę pamainą viešbutyje. Ryte, nors tai ir gegužės 2-oji, kąsniais drimba sniegas. Vera skuba namo žadinti Danieliaus, tačiau jo lovelė tuščia, o gatvėje guli sūnaus meškiukas…
Siatlas, mūsų laikai, gegužės 2-oji. Mieste vėl pūga. Siatlo laikraščio „Herald“ žurnalistei Klerei Oldridž patikėta užduotis parengti straipsnį apie pavasario pūgą. Domėdamasi šia tema ji 1933 metų laikraštyje aptinka Danieliaus dingimo istoriją – pasirodo, jos paslaptis taip ir liko neatskleista. Klerė pasiryžta išsiaiškinti tiesą ir netikėtai sužino, kad pati yra susijusi su Vera…
Žymos sau: KPS: 392, ke, 2015 02 05
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *