693(24) Stanisław Lem "Soliaris"

Stanisław Lem “Soliaris”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Vis išgirsdavau, kad man būtina perskaityti Soliarį ir vis pamiršdavau, bet kartą aptikusi bibliotekoje ėmiau ir parsinešiau. Reikia gi išsilavinimo spragas taisyti. Aišku, šiek tiek bijojau skaityti, nes man gi vis neįtinka išliaupsintoji klasika. Nei 1984-tuose aš kažko įdomaus nerandu, “Mūsų nerimo žiema” nesužadina man jokio jausmo, o “Žiedų valdovo” aš neįveikiau dar tada, kai nebuvo interneto ir aš nežinojau, kad čia kažkokia labai gera knyga, bet skaičiau viską kas bent kiek pasakiška, man regis fantazy termino irgi dar nežinojau.
Tai va, ėmiausi “Soliario” ir vienu prisėdimu pusės knygos neliko, antru ir likusios dalies. Taip, man patiko. Gal dėl to, kad knyga trumpa ir didžiosios dalies neužėmė liūdesys ir savianalizės, nors tai ir nebuvo linksma istorija.
Žmonės atrado planetą su gyvu organizmu ir daugybę metų bandė užmegzti kontaktą. Galiausiai į ta buvo beveik numota ranka ir kosminėje stotyje liko dirbti vos keli darbuotojai. Šiaip galvoju, kad mūsų – žmonių – pagrindinė problema, kad mes viską bandom pritempti iki tradicinio suvokimo.Tad tikrai įdomu skaityti kas būna, kai žmonės susiduria su kažkuo, kad netelpa į jokius per šimtmetį sugalvotus rėmus. Nors statau save į veikėjų vietą ir su šiurpu galvoju, kaip baisu turėtų būti pustuštėje stotyje, toli nuo artimo pasaulio, su savais vaiduokliais ir be jokio normalaus bendravimo net tarpusavyje.
Ši mano spraga užtaisyta sėkmingai. 🙂
Oficialiai: Soliario siužetas – daugiasluoksnis, jame persipina intymumas ir meilė, žmogaus pasąmonės gelmės, detektyvo linija, mokslinė analizė. Tai knyga apie žmogaus bandymą pažinti nežemiško proto prigimtį ir nežemiško proto bandymą pažinti žmogų. Soliaris – aplink dvi saules, žydrą ir raudoną, besisukanti tolima, paslaptinga ir mažai ištirta planeta, beveik visa užlieta vandenyno. Į apmirusią Soliario tyrimų stotį atvyksta psichologas Krisas Kelvinas – išsiaiškinti, kodėl vienas mokslininkas nusižudė, o kiti du labai keistai elgiasi. Stoties darbuotojus lanko svečiai – kūniškus pavidalus įgiję grėsmingi vidiniai fantomai Vieną rytą Kelvino kambaryje pasirodo jo žmona Harė, dėl kurios savižudybės jis kaltina save…
Žymos sau: KPS: 232, kb, 2015 02 13
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.