670(3) Gina Viliūnė "Vilniaus Madona"

Gina Viliūnė “Vilniaus Madona”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Įdomu, kad G. Viliūnės knygas išleido skirtingos leidyklos, o knygos yra iš tos pačios serijos. Na bent jau veikėjai tai tikrai tie patys ir “Vilniaus Madonoje” kartais pamini ko prikrėtė “Karūnoje be karaliaus”. Spėju, kad autorė pagalvojo, kad ji gali parašyti ne blogesnį romaną nei visi kiti D. Browno bėgam-lekiam-paslaptys kopijuotojai. Ir parašė.

Nėra čia nieko labai ypatingo, tiesiog pabėgioja keli netyčiniai nuotykių ieškotojai po Vilnių. Juos pasivaiko lietuviški mafukai, o kas kažkelintą skyrių skaitome apie Lietuvos valdovą Aleksandrą ir jo žmoną Eleną. Visumoje man patiko, nes neieškojau aš čia ko nors rimto. Ir “Vilniaus Madona” gal net įdomesnė už pirmą knygą, veikėjai nusišlifavo. Bent jau pagrindiniai. Visgi buvo ir juokingai bobiškų detalių, kur galvojau, ak o ne, ir kam gi tai?

Verdiktas: puiki vakaro knyga apie miestą, kurio gatvėmis kas dieną vaikštau.

Oficialiai: XVI amžiaus ir mūsų dienų Vilnius. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro intrigos ir legendomis apipinta Aleksandro ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilė. Mūsų laikus pasiekusios senovinės ikonos paslaptys ir detektyvinė istorija. Knyga, kupina netikėtų veiksmo vingių, meilės, aistrų ir intriguojančių senojo ir mūsų dienų Vilniaus mįslių.
Nesibaigiantys karai su Maskva kamuoja Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Tikėdamasis politinės naudos, Aleksandras veda Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. Politinė santuoka netikėtai virsta meile, tačiau karo nesustabdo. Elena verčiama būti Maskvos šnipe Jogailaičio dvare. Tuo pat metu LDK ponų taryboje ryškėja antistačiatikiškos nuotaikos, vyskupas Taboras mato vienintelę išeitį – atversti Eleną į katalikų tikėjimą. LDK valdovo žmona atsiduria pačiame nesantaikų ir intrigų epicentre.
Mūsų laikais sutuoktinių pora, Algė ir Žygis, švenčia įkurtuves ir dovanų gavę seną paveikslą nė nenutuokia, kokia iš tikrųjų dovana pateko į jų rankas. Tačiau greit paaiškėja, kad paveikslas susijęs su kelis šimtmečius menančiomis paslaptimis. Suintriguotas paveikslo mįslių, Žygis imasi jas narplioti. Iš pradžių viskas atrodo lyg smagus žaidimas, kol vieną dieną dingsta jųdviejų su Alge dukrelė. Akivaizdu, kad Žygis nėra vienintelis, trokštantis žūtbūt išsiaiškinti paveikslo paslaptis. Kol kas vyras žino tik viena: jos susijusios su sena ikona, Maskvos kunigaikštytės Elenos prieš daugiau kaip penkis šimtus metų atsivežta į Lietuvą. Tačiau Vilniuje daugybė senų ikonų. Kaip rasti tą vienintelę? Ar Vilnius išsaugojo Aleksandro laikų slaptavietes? 

Žymos sau: KPS: 248, kn, 2014 11 12
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.