663(83) Banana Yoshimoto "Virtuvė"

Banana Yoshimoto “Virtuvė”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Leidyklos “Facebook” puslapyje perskaičiau pranešimą apie šią knygą ir pagalvojau, kad noriu, reiks įsitraukti į geidaraščius ir tuo momentu pamiršau. Netrukus, visai netikėtai jau laikiau savo rankose. Tai ką laikiau kiek suglumino. Tokia plona? O ir šriftas sufleravo, kad perskaitysiu per valandą dvi. Bet knyga laukė kol įveiksiu “Dvikova”, o po tokios ištęstos istorijos, “Virtuvė” buvo atgaiva.

Istorija paprasta. Miršta merginos senelė, ir ją pakviečia gyventi keista šeimynėlė. Vaikinas, kuris dirbo gėlių pardavėju ir draugavo su senele, bei to vaikino mama, kuri iš tiesų yra tėtis. Nepamirškime, kad kalbama apie Japoniją ir ten gyventi su vaikinu, net jei tame pačiame bute yra mama, nepriimtina. Manau susižavėjimą sukėlė charakteriai. Daugiau knygoje nieko ir nėra. Nei intrigų, nei paslapčių, tiesiog šiek tiek gyvenimo, jausmų, virtuvės. Gale yra trumpa istorija apie autorę ir kai kurių veikėjų prototipą, dar labiau padeda suprasti, nes visiškai įsijausti trukdo menkas japonų (kasdieninės) kultūros išmanymas.

Visumoje tai puiki, greita, lengva knyga paliekanti šiek tiek daugiau. Skaitydama negalėjau atsikratyti minties, kad panašiai jaučiausi ir po Gavaldos “Tiesiog drauge”.

Oficialiai: Pati svarbiausia Mikagei vieta – virtuvė. Čia gaminamas maistas, čia ji jaučiasi saugi. Virtuvėje valgoma, šnekamasi, geriama arbata… ir ne taip slegia vienišumas. Mirus senelei Mikagė susipažįsta su Juičiu – jaunu vaikinu, dirbančiu senolės pamėgtoje gėlių krautuvėlėje. Mikagė sutinka kuriam laikui apsistoti pas jį ir savaip pasaulį suvokiančią įstabaus grožio jo motiną Eriko. Jaukioje virtuvėje užsimezga šilta draugystė ir nejučiomis ima tirpti abu jaunuolius taip slegianti vienatvė.

Žymos sau: KPS: 136, Kn, 2014 10 09
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.