615(35) Marina Stepnova "Lazario moterys"

Marina Stepnova “Lazario moterys”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Į šią knygą atkreipiau dėmesį skaitinėdama kitus blogerius. Atsiliepimai rodėsi vienas po kito. Ir tik teigiami. Šitai mane ir išgąsdino. Galvojau, kad ne man, oi ne man, kad čia bus kažkokia labai ten premijų nusipelniusi “geros” literatūros knyga, kas 8 iš 10 kartų reiškia, kad užmigsiu dar penkto puslapio nepasiekusi. Ką gi. Klydau. Čia tie du kartai iš 10 :). Puiki knyga. Parašyta taip, kad net tie visi intelektualai neturėtų prie ko prikibt, bet einasi taip lengvai, taip sklandžiai…
Knyga truputį artima, nes veiksmas vyksta Rusijoje, o jos istoriją mes turbūt išmanom daug geriau, nei kokią ispanišką, turkišką ar norvegišką. Lazaris, tai mokslininkas, genijus, kuris buvo itin vertinamas sovietinės valdžios, nes buvo tas, kuris prisideda prie atominių bombų ir kitų karinių inovacijų kūrimo. Taigi šis žmogus buvo saugus, garbinamas, turtingas, neliečiamas. Bet knyga ne apie jį, o apie jo moteris. Pirmoji – globėja Marusia, keliais dešimtmečiais vyresnė. Antroji – žmona Galia, kuri negali jo pakęsti. Trečioji – anūkė Lara. Knygoje papasakojama apie jas visas, taip įdomiai, taip įtaigiai… Nesunku įsivaizduoti visus istorinius kontekstus ir aplinką.
Taigi, esu dar viena blogerė, kuri liaupsina šią knygą.
Oficialiai: „Lazario moterys“ – knyga, pasakojanti dvidešimtojo amžiaus istoriją nuo jo pradžios iki mūsų dienų. Tai šeimos saga, kurios centre pagrindinis veikėjas, Lazaris Lindtas – našlaitis su tvirtu charakteriu ir neįtikėtinais gabumais fizikai bei chemijai. Tai neįtikėtina asmenybė, šviesos greičiu kylanti karjeros laiptais, stebina savo genialumu ir valdo mokslininkus bei politikus. Tačiau Lindtas, sovietinio mokslo šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. Bevaikę Marusią, savo mokytojo ir globėjo žmoną jis pamilsta ankstyvoje jaunystėje beviltiška, deginančia, anaiptol ne sūnaus ar draugo meile – tačiau ji taip niekada ir neprasiveržia į paviršių. Jaunutę Galiną jis sutinka po karo uždarame mieste kodiniu pavadinimu Enskas, įsimyli iki ausų ir jėga įsiveržia į jos gyvenimą, sugriaudamas jį ir pelnydamas tik su pasišlykštėjimu sumišusią neapykantą. Toji nepaykanta ilgam aptemdys ne tik Galinos, bet ir visų gyvenimą. Ir tik trečioji Lazario moteris, anūkė Lidočka paveldės senelio genialumą ir sugebės išsiveržti iš kankinančio šeimyninio scenarijaus, grąžindama ramybės ir meilės galimybę į Lazario Lindto amžiaus pradžioje užvirtą aistrų katilą.
Popierinės knygos puslapių skaičius: 392
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 04 10