501(25) Simon Beckett "Mirties chemija"

Simon Beckett “Mirties chemija”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Pagaliau susipažinau su Beckettu. Sakau, kad pagaliau, todėl, kad knyginių tinklaraštininkų bendruomenė šurmuliuoja ir kartoja, koks gi jis geras, koks geras. O aš detektyvus mėgstu ir va… neskaičiau. Padėtį ištaisiau, patiko, dedu greta Gerritsen, abudu gi mėgsta smulkiai aprašinėti visokias šlikštybes. Gerai, kad skaitydama aš taip jautriai nereaguoju, kaip matydama, pvz., filme. Lervos ir pūvantys kūnai – yra ko reaguoti. Matot ant viršelio musę? Jų čia bus daug.
Keista, bet blogietį atspėjau labai greitai. Jei tiksliai, tai kažkur 120psl. Labai labai retai būnu įsitikinusi 100 proc. Dažniausiai, būna taip, kad nors pabaigoje ir nenustembu, bet to žmogaus neįtarinėjau. Gal sąmoningai nesistengiu atspėti, kas nesusigadinčiau skaitymo malonumo. Šioje knygoje tiesiog smogė: bus šitas. Ir toliau skaitydama jau ieškojau patvirtinimų. Pabaiga dvilypė, negaliu išduoti, kad nuspėjau nevisiškai tiksliai. Dažnai tokių knygų pabaigoje būna vieta, kur pagrindinis “gerietis” susigrumia (vienaip ar kitaip) su žudiku. Tai va šioje vietoje jau buvau pamaniusi, kad klydau, bet ir vėl viskas apsivertė aukštyn kojomis ir… na 120-tame puslapyje atėjęs nušvitimas pasiteisino. Beje, nebėkite atsivertinėti to 120 psl. Nieko ten tokio nėra. 🙂  Žudiko vardo nerasite.
Norėsiu skaityti ir kitas Becketto knygas, nes autorius turi kažką tokio savito. Gal tai, kad knyga parašyta pirmu asmeniu? Šiaip mane kankina smalsumas, kodėl šiuolaikiniuose detektyvuose pagrindiniai veikėjai būtinai kankinasi ko nors netekę. Tai šeimos, tai žmonos, tai vaikų, tai mylimoji pabėgo. Visoje toje trilerių eilėje trūksta kažkokio Chandler’iško linksmo veikėjo, kuris retai kankinasi ir paprastai yra geros nuotaikos, jei tik nekankina pagirios.
Oficialiai: Deividas Hanteris buvo žymiausias teismo medikas visoje Anglijoje. Tačiau po žmonos ir dukters žūties jis palieka Londoną ir persikrausto į mažą kaimelį kaip paprastas gydytojas. Niekas iš kaimiečių nežino jo praeities. Po trejų ramaus gyvenimo metų du berniukai randa vietinės rašytojos lavoną su į nugarą įsmeigtais gulbės sparnais. Kaip medikas, Hanteris privalo apžiūrėti negyvėlę – o tuo metu pradingsta antra kaimelio gyventoja. Įtarimas krinta ant gydytojo, nes jis visiems tebeatrodo svetimas… “Mirties chemija” – įtampos kupinas detektyvas, sudarytas iš klasikinių komponentų: apibrėžtas galimų įtariamųjų ratas, visus be perstojo įtarinėjantys kaimo gyventojai ir daugybė versijų, kurias pasitelkęs autorius gudriai vedžioja skaitytoją už nosies. Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, kaime isterija apima vis daugiau žmonių, nes vieną žiaurią ir keistą žmogžudystę veja kitos. 
Puslapių skaičius: 373
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 14
[table id=13 /]
1Kainos surinktos 2012 12 15
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

6Comments

Add yours
  1. 4
    Salomėja

    Ačiū. Coben’as visur po ranka maišosi (tai bibliotekoj, tai prie išpardaviminių knygų), bet kažko vis netraukia… Gal reiks pamėgint…

  2. 5
    Remis

    Tik prieš tai rekomenduoju pasižiūrėti Cobeno knygų eiliškumą, nes pas mus leidžia kaip pakliuvo. O skaitant serijos knygas eiliškumas svarbus.

  3. 6
    Salomėja

    Remi, kad jau pripratau skaityti belekaip (leidyklų dėka), bet ačiū, žinoma, kad geriau iš eilės.

+ Leave a Comment