467(140) Henning Mankell "Žmogus iš Beidžingo"

Henning Mankell “Žmogus iš Beidžingo”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: na na na, tai nėra geriausia Mankelio knyga. Vidutiniokė, sakyčiau. Labai jau daug lyrinių intarpų. Kad ir apie Kinijos ideologų susirinkimus. Labai jau daug sutapimų. Labai jau mažai intrigos. Vistiek neblogai. Sklandžiai skaitomas kriminalinis romanas. Keista, bet daugiau neturiu ką pasakyti.
OficialiaiVieną žiemos dieną švedų policija susiduria su bene baisiausiu šalies istorijoje nusikaltimu – atokiame kaimelyje žiauriai nužudyta devyniolika gyventojų. Gilindamasi į tyrimo medžiagą, teisėja Birgita Roslin aptinka, jog tarp nužudytųjų yra ir jos giminaičių, be to, pasirodo, kad svarbus tyrimo „kabliukas“ – netoli nusikaltimo vietos rastas senas dienoraštis, kurį XIX amžiuje rašė teisėjos giminaitis Janas Andrenas. Dienoraštyje pateikiami įspūdžiai iš JAV, kur jis vadovavo statybai tiesiant geležinkelį. Po truputį aiškėja, kad skerdynes atokioje Švedijos provincijoje neabejotinai sieja kažin koks ryšys su tuometiniu Andreno pavaldiniu Sanu, kuris 1863 m. buvo pagrobtas Kinijoje ir atplukdytas į Ameriką. Aptikusi šį azijiečių pėdsaką, Roslin nusprendžia vykti į Kiniją.
Puslapių skaičius: 496
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 10 17

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Renata

    O kad Beidžingas lietuviškai vadinamas Pekinu, įdomu, vertėjas su redaktoriumi nežinojo ar tyčia taip paliko?

+ Leave a Comment