Mary Higgins Clark “Tau niekada nebus atleista” Mano įvertinimas:1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems). Mano nuomonė: Žmonės knygas renkasi įvairiai: skaito atsiliepimus arba juos patraukia viršelis. Taigi. Aš buvau skaičiusi keletos blogerių atsiliepimus apie autorę, todėl nusprendžiau paskaityti ką ji rašo. Bet jei parduotuvėje ieškočiau kokio lengvo skaitaliuko, tai net mintis nekiltų kilstelėti knygą su tokiu viršeliu. Jau ne pirmą kartą ši leidykla mane nustebina baisiausiu įmanomu pateikimu. O knygos vidus? Nežinau nežinau. Tokia dar labiau suskystinta Sandra Brown. Nesukurta atmosfera: padega, seka, grasina, o įtampos kaip nėra, taip nėra. Bet nėra ir labai bloga. Šiems karščiams tai pats tas. Galbūt kada perskaitysiu ir dar kokią autorės knygą, gal kitos geresnės? Spėju jos daug kam patinka, kad tiek prileista. Oficialiai: Mary Higgins Clarks romano „Tau niekada nebus atleista“ herojei Elei Kavano buvo tik septyneri, kuomet neteko penkiolikmetė sesers Andrėjos. Mergina rasta nužudyta, o pagal Elės parodymus kraupiu nusikaltimu apkaltintas ir nuteistas buvo Andrėjos draugas Robas Vesterfildas – devyniolikmetis iškilios šeimos palikuonis. Po dvidešimt dvejų metų kalėjimo Vesterfildas paleidžiamas lygtinai. Jis vis dar primygtinai neigia savo kaltę ir siekdamas nuplauti suterštą šeimos garbę grįžta į gimtąjį miestelį pasiryžęs visiems įrodyti, kad buvo apkaltintas neteisingai. Tiriamuosius straipsnius rašanti žurnalistė Elė širsta, kad sesers žudikas laisvas. Ji užsibrėžia tikslą savo tinklalapyje ir rašomoje knygoje galutinai įrodyti Vesterfildo kaltę.Tačiau savarankiškai tirdama kraupaus nusikaltimo aplinkybes, Elė aptinka šiurpinančių faktų, kurie įvykius pakreipia labai netikėta linkme. Moteris įtraukiama į paslapčių, melo ir apgavysčių liūną, o artėjant prie tiesos jos pačios gyvybei ima grėsti pavojus… Puslapių skaičius: 280 Knyga iš bibliotekos. Perskaityta 2012 07 07
Aš skaičiau tik vieną šios autorės knygą „Nepamiršk manęs“, tokia visai nieko pasirodė, lengvas detektyvas vienam vakarui, bet kad būtų super, nepasakyčiau. O dėl viršelio, tai šitas siaubingas…. Išvis man niekada nepatiko ir nepatiks, kai ant knygų viršelių yra dedamos žmogaus veido nuotraukos, tai trukdo pasireikšti fantazijai…
2
Salomėja
Juolab, kad visiškai neaišku ką ši moteris galėtų pailiustruoti. Pagal išvaizdos aprašymą (dažnai akcentuotą) tai tikrai ne pagrindinę heroję. Pagal amžių tai tikrai ne auką. O daugiau tai kaip ir nėra ką…
Mary Higgins Clark “Tau niekada nebus atleista” Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems). Mano nuomonė: Žmonės knygas renkasi įvairiai: skaito atsiliepimus arba juos patraukia viršelis. Taigi. Aš buvau skaičiusi keletos blogerių atsiliepimus apie autorę, todėl nusprendžiau paskaityti ką ji rašo. Bet jei parduotuvėje ieškočiau kokio lengvo skaitaliuko, tai net mintis nekiltų kilstelėti knygą su tokiu viršeliu. Jau ne pirmą kartą ši leidykla mane nustebina baisiausiu įmanomu pateikimu. O knygos vidus? Nežinau nežinau. Tokia dar labiau suskystinta Sandra Brown. Nesukurta atmosfera: padega, seka, grasina, o įtampos kaip nėra, taip nėra. Bet nėra ir labai bloga. Šiems karščiams tai pats tas. Galbūt kada perskaitysiu ir dar kokią autorės knygą, gal kitos geresnės? Spėju jos daug kam patinka, kad tiek prileista. Oficialiai: Mary Higgins Clarks romano „Tau niekada nebus atleista“ herojei Elei Kavano buvo tik septyneri, kuomet neteko penkiolikmetė sesers Andrėjos. Mergina rasta nužudyta, o pagal Elės parodymus kraupiu nusikaltimu apkaltintas ir nuteistas buvo Andrėjos draugas Robas Vesterfildas – devyniolikmetis iškilios šeimos palikuonis. Po dvidešimt dvejų metų kalėjimo Vesterfildas paleidžiamas lygtinai. Jis vis dar primygtinai neigia savo kaltę ir siekdamas nuplauti suterštą šeimos garbę grįžta į gimtąjį miestelį pasiryžęs visiems įrodyti, kad buvo apkaltintas neteisingai. Tiriamuosius straipsnius rašanti žurnalistė Elė širsta, kad sesers žudikas laisvas. Ji užsibrėžia tikslą savo tinklalapyje ir rašomoje knygoje galutinai įrodyti Vesterfildo kaltę.Tačiau savarankiškai tirdama kraupaus nusikaltimo aplinkybes, Elė aptinka šiurpinančių faktų, kurie įvykius pakreipia labai netikėta linkme. Moteris įtraukiama į paslapčių, melo ir apgavysčių liūną, o artėjant prie tiesos jos pačios gyvybei ima grėsti pavojus… Puslapių skaičius: 280 Knyga iš bibliotekos. Perskaityta 2012 07 07
Aš skaičiau tik vieną šios autorės knygą „Nepamiršk manęs“, tokia visai nieko pasirodė, lengvas detektyvas vienam vakarui, bet kad būtų super, nepasakyčiau. O dėl viršelio, tai šitas siaubingas…. Išvis man niekada nepatiko ir nepatiks, kai ant knygų viršelių yra dedamos žmogaus veido nuotraukos, tai trukdo pasireikšti fantazijai…
Juolab, kad visiškai neaišku ką ši moteris galėtų pailiustruoti. Pagal išvaizdos aprašymą (dažnai akcentuotą) tai tikrai ne pagrindinę heroję. Pagal amžių tai tikrai ne auką. O daugiau tai kaip ir nėra ką…
Tada tai išvis beprasmybė.. ;D mano skaitytos knygos irgi nekoks viršelis, bet ten bent jau galima susieti su auka tą portretą.