413(86) Aleksandra Marinina "Nukentėjusiojo vardas – niekas"

Aleksandra Marinina “Nukentėjusiojo vardas – niekas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Žiūriu į šiukšlynėlio tagus ir matau, kad Marinina lyderiauja. Įdomiausia tai, kad ji net nėra mėgiamiausia mano rašytoja. Ir kad nesu pirkusi nė vienos jos knygos. Ir net neturiu nė vienos savos ir net neketinu turėti bei eikvoti brangią lentynų vietą. Tad iš to galima daryti išvadas, kad AM yra labai epizodiškas reikalas: arba randu bibliotekoje, kai jau nieko nerandu, arba pas mamą (ten nesivežu savų knygų, nes žinau, kad rasiu kokią Marininą).
O apie knygą? Plona ir labai didelės raidės. O visa kita tai kaip visada. Atgaiva po tos Holt.
OficialiaiJeigu nužudytasis asmuo nėra garsus, įžymus, įtakingas ar beprotiškai turtingas, jeigu jo mirtis nesukelia didelio visuomenės ir spaudos atgarsio, tokia byla gali ištisus mėnesius, netgi metus dūlėti užmesta tardytojų stalčiuose, jos niekas nenori imtis ir juo labiau baigti.
Kaip tik tokią beviltiška vadinamą vienišos senutės nužudymo bylą ir tenka tirti Tatjanai Obrazcovai. Tik užbaigusi ją moteris galės palikti tarnybą Peterburge ir persikelti gyventi į Maskvą pas vyrą.
Sutuoktinių Škarbulių žmogžudystė sostinėje, kuri, beje, buvo įvykdyta tą pačią dieną, taip pat nelabai domina teisėsaugos darbuotojus, nes yra „svarbesnių“, „karštesnių“, skubesnių tyrimų, tačiau taip nemano Anastasija Kamenskaja, kuri nusikaltimo motyvų pradeda ieškoti dvidešimties metų senumo praeityje.
Po kurio laiko šios bylos suveda abi moteris dirbti kartu.
Puslapių skaičius: 224
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2012 07 03
 

+ There are no comments

Add yours