347(20) Dan Brown "Prarastas simbolis"

Dan Brown “Prarastas simbolis”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: iš tiesų šita knyga yra šūdas, bet labai tinkamas, kai sergi ir visą dieną guli lovoje. Gi neskaitysi tada Dostojevskio, ne?
Blogi dalykai: aš mėgstu gerus trilerius, juos skaitydama nesiekiu kažkokio dvasinio peno, mėgaujuosi intrigomis… Bet “Prarastame Simbolyje” viskas nenatūraliai perspausta. Dan Brown su savo “Da Vinčio kodu” tapo lyg ir toks lyderis, kurį visi puolė klonuoti, bet su šia knyga nepasisekė. Gal dėl to, kad visko per daug prikišo: masonų paslapčių, noetikos tyrinėjimų, kompiuterių įsilaužėlių kasdienybės, CŽV… Ir kiekviename žodyje kažkas narpliojama, aiškinama, skaitomos trumpos paskaitėlės (beje, tos, kur apie kompiuterius tai tokios juokingokos). Iš įdomumo darosi nuobodumas. Kaip visada kažkas kažką pagrobia, kažkas mįslingai išsigelbėja, kai kas pakeičia kailį. Tačiau taip nuspėjamai ir dirbtinai, kad net neskanu. Blogiečio tikslas ir visa atomazga irgi kaip iš vaikų darželio.
Geri dalykai: išlaikyta sena gera struktūra: trumpi skyriukai užsibaigiantys įdomiausioje vietoje. Tai ir skaitai, dar, na dar, na dar vieną ir jau miegosiu. Susidomėjau JAV sostine, regis tai labai įdomus miestas, tik gidą gerą turėti reikia. Ir labai patiko CŽV direktorės personažas.
Oficialiai: Pasakojimo pradžioje Harvardo profesorius Robertas Lengdonas netikėtai pakviečiamas perskaityti vakarinę paskaitą JAV Kapitolijuje. Tačiau vos jam atvykus prasideda keisti įvykiai. Kapitolijaus pastate randamas nerimą keliantis objektas, išmargintas penkiais šifruotais simboliais. Lengdonas objekte įžvelgia senovinį kvietimą… įžengti į seniai prarastą ezoterinės išminties pasaulį.
Kai žiauriai pagrobiamas Lengdono mylimas mokytojas, žymus masonas ir filantropas Piteris Solomonas, Lengdonas supranta, jog vienintelis kelias išgelbėti Piterį – priimti mistinį kvietimą ir sekti juo, kad ir kur šis nuvestų. Lengdonas netrukus pasineria į uždarą pasaulį, kuriame viskas – masonų paslaptys, nutylėta istorija ir niekada iki tol nematytos patalpos – stumte stumia jį pripažinti vienintelę, neįsivaizduojamą tiesą.
Puslapių skaičius: 448
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 01 06

15 comments on “347(20) Dan Brown "Prarastas simbolis"

  1. Remigijus

    Brownui tiesiog baigėsi fantazija 🙂 Tikriausiai geriau paskaityti F.Forsyth. Aišku, jei nėra didelio poreikio skaityti apie masonų ir kt. sąmokslus 🙂

    Reply
  2. Salomėja Post author

    Na pradėjau “Šakalo dieną”, bet nusibodo tas dokumentinis žurnalo stilius, man sakė toliau bus įdomiau, bet mečiau nesulaukusi. Bet dar namie mėtosi “Karo šunys” – būtinai bandysiu.
    O masonams tikrai neturiu poreikio, labiau nuotykinėms bėga, spendžia, gaudo, žudo knygoms 🙂

    Reply
  3. Remigijus

    Rekomenduočiau pabandyti Harlan Coben ir Peter James. Ten ir intriga gerai būna įskuta, ir rašo geriau nei Brown. Ir, aišku, neprimena Forsyth dokumentinio stiliaus 🙂

    Reply
  4. Salomėja Post author

    Ok, dėkui, Coben regis turiu dvi elektronnies, prisiruošiu. Peter James “Kalstą ir Viltį” skaičiau. Patiko.

    Reply
  5. Nosferatas

    Tamstai gal teko skaityt “Kaulų Žemėlapį”? Aš šiain Browno nelabai mėgstu, man kažkaip rašymas pats keistas toks (lyg permažai pasidomėjęs būtų, ar kažkas tokio), bet (neatsimenu kas autorius niekaip…) kito rašytojo “Kaulų Žemėlapis” irgi buvo minėtas kaip da Vinčio Kodo mėgėjams tinkamas veikalas. Man asmeniškai labai patiko, tema ten irgi na… panaši – pagrobimas, slaptos draugijos ir panašiai, neprasta intrigėlė įvelta, netgi truputis fantastikos.

    Reply
  6. Nosferatas

    tai va aš ir mąsčiau, kad tamstai turbūt nebus tai sunku padaryti vietoje manęs :} Man rods James Rollins, bent jau vardas tikrai James. Bibliotekoj būtų, Eridano leista, tai knygynuose jau matyt sunku rast.

    Reply
  7. Salomėja Post author

    Na dėkui, bet na… Juodas fonas baltos raidės su rekomendacijomis man visada eilės gale 🙂

    Reply
  8. Nosferatas

    Knygas rinktis reikia ne pagal viršelį ;} Beje ten pilka pas mane. Neutrali spalva ramina akis, kurios per dieną ir taip nuvargsta. O iš kitos pusės tai čia vien tamstos praradimas gi :}

    Reply
  9. Salomėja Post author

    Nosferatai, visų pirma gana mane tamstinti. Gal aš kada ir pavartojau tokį žodį besikreipdama, bet tik todėl, kad nežinau lyties. Iš pseudonimo panašu į vyrišką giminę, iš viso kito – į jauną merginą.
    Dar mane glumina visų vadinimas tais nosferatais. Nežinau kas jie yra, pažiūrėjau tik viki, bet nieko bendro su knygomis nematau.
    O dabar tai, ko tau turbūt nedrįsta pasakyti kiti. Buvau pasižadėjusi būti tolerantiškesnė interneto troliams. Tokiems, kurie vardan savo žinomumo vaikšto ir palikinėja beprasmius komentarus, pvz., “Su Naujais. Daug gerų knygų ir daug laiko joms šiais metais ;)” arba “Jos man rods tik vieną knygą skaičiau ir nors prasta nebuvo, bet labai ir nesužavėjo. Šita nežinau kaip būtų, bet įdomu pasiskaityt apie ją” arba “Sunkiai susidomiu tokiomis knygomis… bet kažkaip įdomu pasidarė. Tas šuniškas reikalas. Jei neužmiršiu, tai užmesiu akį.”. Angliškas spamas, kurį pratrinu būna beveik toks pats: “I like”, “it is interesting for me”…
    Aš jau seniai bloginu. Ne seniausiai iš visų, bet pakankamai, kad pereičiau visas populiarumo siekimo fazes. Tad gana nesunku atskirti komentavimą dėl komentavimo, ypač kai tą Nosferatą matau visur kur atsiverčiu.
    Gal tu eik tiesiog paskaityti knygų nesekiojęs visų kaip prielipa? Ir aš eisiu, va kaip tik “Karo šunis” skaitau.

    Reply
  10. Nosferatas

    Tamsinti? Hm, o aš maniau, kad elgiuosi padoriai ir net jei kartą kitą nesutikau su tamstos nuomone apie knygas – galėsiu vis tiek apie tas knygas pakalbėti. Štai kaip pasirodo…
    Komentarus su Naujais palikau ne visiems, o tiems kurių blogus apie knygas mėgau paskaityti.
    Jei komentarai nedomina, tai juos dauguma blogus siūlančių tinklaraščių leidžia užblokuoti. O man būdavo smagu ką nors parašyti ir manyti, kad žmogus džiaugsis radęs atsiliepimą.
    Ką gi, dingstu!

    Reply
  11. Salomėja Post author

    Tame ir esmė, kad komentarai man patinka. Bet ne spamas. Diskusijos imitacija buvo tik vieną kartą 🙂
    “O man būdavo smagu ką nors parašyti ir manyti, kad žmogus džiaugsis radęs atsiliepimą.” – tipinė šių laikų klaida – manyti, kad darai gerą 🙂

    Reply
  12. mafijoze

    O man ši knyga, kaip ir visos kurias skaičiau (iš viso 5), patiko. Ir tai vienintelė Brawn’o knyga kurios neturiu namie, atsimenu, kad ruošiausi pirkti, bet vietoj jos kažkokia kitą nusipirkau, o po to bibliotekoje radau. Ir kvaila pyktis dėl knygos gerumo/blogumo… Visų skoniai skirtingi. 🙂

    Reply
  13. Gerbėja

    Visos jo knygos sužavėjo ir įtraukė 🙂 ir kas keisčiausia ir filmai pagal jas pastatyti tikrai labai vykusiai 🙂

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *