345(18) Anne Rice "Lestatas"

Anne Rice “Lestatas”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: man – klasikinių vampyrų gerbėjai – smūgis, kad ši knyga taip nusibodo. Aš ją skaičiau gal tris savaites ir tik ją (na tik Undinė per kūčias įsiterpė). Bet nu. Bet nu… Nuobooooodu. “Interviu su vampyru” man patiko gerokai labiau, bet gal dėl to, kad kokius keturis kartus prieš tai buvau mačiusi filmą. Aš mačiau internete liaupses “Lestatui”, tai su savo nuomone vėl nusipelnysiu nesupratėlės reputaciją. Bet pilstymas iš tuščio į kiaurą vien dėl puslapių skaičiaus didino man yra nepriimtinas. Beje, o pats Lestatas, tai kažkoks myžnius lochutis. Visą tą savo vampyrostoriją galėjo sužinoti ir netrydaliodamas kas kelias minutes “myliu noriu negaliu vėl myliu ir vėl negaliu”. Turbūt Drakula man liks mieliausias, nes pirmasis.
OficialiaiŠaltame žemės glėbyje penkiasdešimt metų pragulėjusį vampyrą Lestatą pažadina elektroniniai MTV kartos garsai ir vaizdai. Pakerėtas netoliese repetuojančios jaunos grupės „Satan`s Night Out“ jis pasišauna pelnyti pasaulinę šlovę ir nutraukti šimtametę vampyrų tylą. 
Lestatas nedvejodamas ir su pasimėgavimu laužo pagrindines vampyrų taisykles: neišsiduok, kas esi, ir nepasakok apie kitus vampyrus. Dar daugiau – jis imasi vadovauti grupei ir išleidžia autobiografiją, kurioje pasakoja apie jauniausio markizo de Lionkūro sūnaus iš Overnė susitikimą su vampyru Magnusu, apie kelis klajonių ir išbandymų amžius, praleistus ieškant paaiškinimo siaubingam savo likimui, nemirtingo gyvenimo prasmės ir sielos draugų. 
Puslapių skaičius: 800
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 12 26

21 comments on “345(18) Anne Rice "Lestatas"

  1. Rikošetas

    Nesusipratėle nevadinsiu, bet iš ties keista 🙂
    Dabar jau šeštąją “Vampyrų kronikų” knygą skaitau ir kuo toliau, tuo labiau “Interviu su vampyru” atrodo pati neįdomiausia 🙂
    galbūt įtakos turi tas, kad skaitau originalo kalba.

    Reply
  2. Salomėja Post author

    Na aš kol kas tik šias dvi galiu palyginti. Nors ir pirmoji rodėsi nuobodoka, bet kai siužeto vingiai buvo jau žinomi ir tikrai įdomūs, tai rašymo stiliaus nuobodumas, ištęstumas, kažkur pasitraukė skirtingai nei Lestate.

    Reply
  3. sepulture

    Na, visu pirma, manau, nera taip korektiska supeikti nepateikus konkretesniu pavyzdziu, kaip pvz, istorijos istesimas – labai subjektyvus ir neapibreztas dalykas. Tikriausiai tamstai nebuvo kile kazkokiu neaiskiu klausimu pirmojoje dalyje, kurios paaiskinamos is kitokios perspektyvos antrojoje dalyje. Zinoma, as dabar taip gerai nepamenu, nes skaiciau Lestata pries astuonerius metus, bet tarkim, kaip Luji sudarke Lestata uz vienos seimos iszudyma, antrojoje dalyje isaiskeja, kad Lestatas pasalino bloga dali is tos seimos ir t.t. Knygoje naudojamas veidrodinis siuzeto principas, kuriam budingas iskraipymas ir neatitikimai bei t.t. Annes istorijos visad dalinai papildomos, atskleidziamos kitose dalyse, nors atrodo, kad mes jau tai skaitem ir t.t. Ir siaip kai as pavarciau sitas knygas siaubingai isverstas i lietuviu kalba (tarsi musu kalba butu nepakankamai turtinga isversti barokiska Annes stiliu!), tai tikrai klasikiniu vampyru gerbejai butu privalu skaityti Annes knygas originalo kalba. Tai ne Polidorio ar Stokerio sunkios britiskos snektos, kurias suprasti, reik pragyventi su britais keleta geru metu, tai tik amerikoniskoji daug paprastesne snekta. Tada suprasite labiau ta impozantiska pasauli, po kurio nesinores skaityti jokiu Sukiu ir Saulelydziu 🙂
    Ir pritariu Rikosetui, po visu Annes kroniku daliu “Interviu” pasirode silpniausias 🙂

    Reply
  4. Salomėja Post author

    O kodėl tiek daug žmonių yra įsitikinę, kad visi supranta-moka anglų kalbą tiek, kad galėtų skaityti tokius kūrinius? Gal žmogus gerai moka kinų, ispanų ir danų? Bet ne į temą.
    Į temą yra tai, kad pasakiusi, jog knyga nepatinka aš sužinau slaptą Šiukšlynėlio skaitytojų ratą :).
    Dar mane labai žavi išsireiškimai “Tada suprasite labiau ta”. Vienok jau pavargau ginčytis, kad nepatiko nėra lygu nesupratau. Man ir chemija mokykloje nepatiko, bet viską aš ten supratau ir mokiausi gerais pažymiais.
    Dargi turiu pabrėžti, kad pačios istorijos nėra blogos. Režisieriai ir kopijuotojai tikrai turi iš ko pasimokyti. Bet jei istorija parašyta ištvermės ugdymui, tai ištvermės ugdymui. Visi sportai yra geri.

    Reply
  5. Sepulture

    Kodel skaityti originalo kalba? Nes lietuvoje mazai geru verteju. Galim dziaugtis, kad rasytoju sajunga parupina geru verteju tokiem grandams kaip Gombrowicz, bet literaturine kokybe negincijamai nukencia, kai obuolys leidzia. Zinoma, jei verciamos snekamosios snektos knygos kaip Suke ar Twilightas, tai tada nesunku isversti, nes bus beveik tas pats 🙂

    Reply
  6. Salomėja Post author

    Kaip faina, kad jūs tai galite. Mano mylimiausi rašytojai rašo norvegiškai, švediškai, japoniškai. Nebespėsiu išmokti originalų kalbos, tiek kad mėgaučiausi visais niuansais ir kiekvienu žodžių žaismu, tad tenkinuosi tais prastais vertėjais. Bet apie kalbą diskutuoti su žmonėmis nerandančiais klaviatūroje LT raidžių turbūt ir nereikėtų.

    Reply
  7. Nosferatas

    Na, man Lestatas tikrai patiko, ypač kai nebuvo tiek Luiso verkšlenimų. Ir į patį Lestatą čia galima buvo kitaip pažiūrėt, nes pirmoje knygoje jis tikrai atrodė kvailas ir gal net arogantiškas, o štai čia viskas visai kitaip apšviesta. Be to, pavaizduoti keli labai įdomūs vampyrų tipai, ne koks twilightas, kad vargštai turi eit ir eit į mokyklą iš naujo ir iš naujo. Čia – spjovė į viską ir išnaudojo nemirtingumą nerdami į džiungles, imdami kažką kurti ir t.t. Nors tamstos blogą paskaityt mėgstu, kaip ir daug kitų, man jau keistoka darosi, kad jau ne pirmą syk pastebiu, jog dėmesys buvo atkreiptas ne į tą knygos vietą ir todėl knyga ne itin patiko. Ir sakyčiau liūdna, kad paieškojus čia “Saulėlydžio” – įvertinimas buvo geresnis, nors ten bala žin kokia nuvalkiota istorija buvo pateikta.
    Anne Rice gerbiu už tai, kad ji pripažino, jog rašo knygas pati nežinodama kas bus toliau. Knygose tai jaučiasi ir manau, kad tai nuostabu 🙂

    Reply
  8. Salomėja Post author

    Na Saulėlydis turi narkotiką – niekam jis nepatinka, bet beveik visi pradėję perskaito visas 4 knygas. Kažkodėl taip yra 🙂
    Čia gi – vadovėlis. Na sutikime, kad psichologija irgi visiems patinka, bet veikalus kai perskaityti reikia, tai studentai murma.
    “man jau keistoka darosi, kad jau ne pirmą syk pastebiu, jog dėmesys buvo atkreiptas ne į tą knygos vietą ir todėl knyga ne itin patiko” – o yra kur nors nurodyta į kurią knygos vietą reikia labiau kreipti dėmesį :D? Ir kas taip nurodė? Aš knygas skaitau savo malonumui, o šiame bloge tik statistika – patiko/nepatiko.
    Nepamirškime, kad diskutuojame tik apie Nuomonę. Tiesos čia iš viso nėra. Štai jūs sakote, kad pirmoje knygoje Lestatas pasirodė arogantiškas, o Luisas tik verkšleno. Bet na gal aš jau tos pirmos knygos nebepamenu, bet šioje knygoje Lestatas apskritai nieko neveikia tik verkšlena ir seilėjasi. Gal tiesiog tokių personų, kaip tas vampyras (yra net tokių lietuviškų garsenybių-blogerių-knygų rašytojų) negaliu ir gyvenime pakęsti, tai man jo vidinės “paieškos” pasirodė labai jau silpnos. Nors pati idėja ieškoti, domėtis ir kelti klausimą “kodėl” yra gera. Bet kam sugadint herojų paverčiant jį tokiu nuskriaustu mamyčiuku.
    Bet gi čia diskutuoti galima iki begalybės. Bet argi literatūros ir kiti meno kūriniai nėra kuriami taip, kad kiekvienas atrastų ir pamatytų kažką sau. Negi tik kaip vadovėlyje reikia žiūrėti tik į paryškintas vietas?

    Reply
  9. Nosferatas

    su saulėlydžiu – paprasta – perskaityt reik, kad nuomonė, jog tai šlamštas būtų pagrįsta, todėl ir aš kada prisiruošiu iki galo perskaityt, dabar biški kantrybė neleidžia… 🙂
    Sutinku, Lestatas šioje knygoje paverkšlent mėgo, bet kiekvieną kart iš paskutiniųjų kabinosi į gyvenimą, priešingai nei Lujisas, vis norėjęs numirti ir niekaip nesiryžęs pats į pelkę griūt, o ne Lestatą stumt.
    Tiesiog liūdna, kai gera gotikinė knyga, akcentuojant klasikinių vampyrų mėgimą, supeikiama labiau nei tokios knygos kaip “saulėlydis”, kur vampyrai blizga saulėje, neturi ilčių ir vadina save vegetarais…
    O štai į kurią knygos vietą reikia labiau kreipti dėmesį – čia jau įdomu, nes visi to mokomės ir mokomės ir mokomės, o tada vėl klausiam – o kas taip liepė? Galima skaityt savo malonumui, bet tas malonumas daug didesnis, kai pamatai kažką daugiau, nei paviršinė istorija 🙂
    Bet, taip, nuomonė yra nuomonė. Aš irgi išdėjau ne vieną kurią gyrė ir taip ir nesupratau už ką gyrė, o tada pagyriau tai, ką mano tipo “nosferatai” peikė, o gyrė tik… na, kita rūšis, so to say ir nesupratau kokio galo jie taip putoja…
    Gal trečia knyga tamstai labiau patiks. Beje ir filmus siūlau pažiūrėt, Interviu su Vampyru, Vampyrų karalienę – pastarasis turi nemažai antrosios, Lestato knygos elementų. Suteiks papildomų perspektyvų, o ir šiaip filmai puikūs, garso takelis antrąjame nesensta

    Reply
  10. Salomėja Post author

    Mačiau aš pirmą filmą. Prieš knyga, gal todėl ir knyga nepasirodė tokia nuobodi.
    Ir vistiek matau tendenciją – liaupsinama knyga turi patikti, niekinama – nepatikti. Šiaip jau saulėlydžiuose buvo ir kitų vampyrų, tikrai ne vegetarų. Liūdna, kad vampyrus norima pritempti prie vieno kurpalio. O dar keisčiau, kad čia apskritai lyginamas saulėlydis su kronikomis. Taigi čia skirtingos knygos. Gotikinis epas ir meilės istorija mokiniams. Kas bendro? Žodis “vampyras”? Bet gi jūs patys jas lyginat, tikrai ne aš 🙂 Beveik tas pats kas “Puikybę ir Prietarus” su “Bridžita Džouns” lyginti. O ir filmuose tas pats aktorius…

    Reply
  11. Nosferatas

    Teisybė, lygint gal ir nereikėtų, bet kad tamsta apeliavot į klasikinius vampyrus 🙂 todėl ir užkliuvo. O kas dėl kronikų, tai man atrodo jos kol kas deja tiek neišpopuliarėjo, kad taptu “liaupsinama knyga” kuri turi patikti. O gaila, nes, nežinau kelinta, bet “Blackwood Farm” iš šitos serijos man buvo pirmoji ir tiek nuostabi, kad interviu su vampyru dabar atrodo labai šiaip sau.
    Tikrai verta užmest akį į kitą filmą, bus iš kart susipažinimas ir su trečia knyga, kaip suprantu, tai gal ir trečiai pliusą duos, ar ne?
    O saulėlydžio vampyrai, kaip kažkur protingas ponulis sakė – viskas būtų gerai, kad jie tokie fėjiški, jei tai būtų kaip nors paaiškinta. Vampyras šaltas, nes jis miręs, turi iltis, nes turi gerti kraują pradurdamas odą – kapliais tai padaryt tikrai sunku. Negali būti saulės šviesoje, nes (daug variantų) ima vykti pats paprasčiausias “kepimo-virimo-puvimo” procesas dėl kurio vampyras -sudega-sukrinta i masę-kitaip miršta. Jokios aiškios priežasties, kodėl štai jų oda galėtų blizgėti. Tas ir kliūna. O istorija gi ten pati paprasčiausia, nėr ko labai nei pykt nei mylėt, tokių daug buvo ir dar daug bus, tad manau natūralu kiek nustebti kodėl paprastesnė istorija patinka labiau. Bet aš vis tiek laikysiuos tos minties, kad dar bus trečia knyga ir ji gal jau labiau patiks. Lestatas – Brat Prince, žavus personažas kuris iš ties moka pasirodyt ir arogantiškas ir kvailas, bet asmenys kuriuos patraukia ar kurių jis pats siekia ir daro jį įdomų

    Reply
  12. Salomėja Post author

    Na apie vampyrus… Tai vis dėl to aš tikro vampyro dar nesutikau. O knyginiai – išgalvoti veikėjai. Niekas nedraudžia nesutikti su kažkada sugalvotu paveikslu ir susikurti savo. Kad ir panaudojus faktą, kad lavono oda šiek tiek iš tiesų švyti. Kita vertus, kodėl tai reiktų aiškinti knygose su fantastiniais elementais. Nemačiau kur nors paaiškinimo kaip skraido drakonas 🙂
    Ir vienas paveikslas patinka labiau, kitas mažiau.
    Ir taip – man patinka klasikiniai vampyrai. Pati nuostabiausia man buvo Olševrio Bartono “Vampyrai”. Šią dviejų dalių knygutę turbūt apskritai į gyvenimo bestus įsidėčiau. Žinoma, aš ją gal 20 kartų skaičiau būdama paauglė, dabar gal jau tokia pati juokinga atrodytų :). Ir nuostabusis n kartų net ir angliškai skaitytas “Drakula”. Tas taip pat pardavinėjamas jaunimo skyriuje, tad gal dabar vėl gi pasirodytų per vaikiškas. Na dar ir Vilsono Polo “Pilis”, nors ten jau banaliau, bet tai kaip intriguoja.
    O ponia Anne, pasirinko įdomią man temą – vampyrus, bet pati kaip rašytoja nepatinka (rašymas dėl rašymo?), tad minėjau, kad ko gero nebeteks su ja susidurti :).
    O tai jei koks žmogus mėgsta rusų klasiką, bet jam nepatiko “Ana Karenina”, tai ką – tylėt uodegą prispaudus ir neprisipažint?
    O dabar dėl šventos ramybės – Anne Rice yra nuostabi! Jos sukurtas pasaulis – nepaprastas. Gėdingai nuleidusi galvą prisipažįstu, kad atkreipiau dėmesį į blogas vietas, bet jau perskaičiau iš naujo ir pasitaisau. Nereali – rekomenduoju visiems! Atsiprašau visų, kuriuos sugluminau su savo neapsiskaitymu, niekinga nuomone ir dar blogiau – viešu jos deklaravimu.

    Reply
  13. Nosferatas

    nėr ko tamstai įsižeisti, išsakei savo nuomonę, mes išsakėm savo 🙂 Stebino gi ne tai, kad nepatiko, o tai kodėl nepatiko. Argumentai kažkokie paviršiniai, kai buvo galima lyst giliau ir pasimėgaut rašytu žodžiu labiau. Šiais laikais turim juodai daug grafomanijos ir juos liaupsinančių burnų, tad kai štai, tamsta išvardinai knygas apie vampyrus kurios tikrai savaip žavios – tik dar keisčiau darosi tai kas po galais neįtiko su Lestatu, kad net pasirodė, jog autorė “rašo dėl rašymo”. Pasiūlyčiau kokį Ramzį, irgi jos, paskaityt, ten gal labiau įtempta, šiek tiek panašiau į detektyvą, vampyrų nėra. Gal pakeistų nuomonę? Trečias kartas nemeluoja, arba galutinai mest arba sudvejot 🙂

    Reply
  14. Salomėja Post author

    Aš neįsižeidžiu tiesiog pabaigiu beprasmę diskusiją ir visi laimingi.
    Matyt pagrindinis skirtumas tarp minėtų mano knygų ir šios yra tas, kad anos yra siaubo knygelės, o ši filosofijos 🙂 Aš gi paprasta Salomėja 🙂

    Reply
  15. Nosferatas

    Įdomi mintis. Na, kas ten dabar žino 🙂 gerai, baigiam tai baigiam. O diskusija, beprasmė ar kokia – visgi va kokia išaugo. Manau vis vien į naudą.

    Reply
  16. Lestat de Lioncourt

    O Dieve!!!! Jūs įžeidėt mano mylimiausią knygą, autorę ir mano idealų veikėją! Matyt nedabrendai iki to, kad suprasti gilią šių knygų prasmę. Tolimesnėse 8 knyguose Lestatas parodomas daug geresnis nei pirmoje. Aš šitą knygą skaičiau nežinau kiek kartų! Moku atmintinai.

    Reply
  17. Salomėja Post author

    Jei bus per gilu, tai ir nuskęsti galiu. Žinote, plaukiu gana prastai.
    O “nedabręsta” tik tie, kurie verkia kamputyje jei kitiems nepatinka jų mylimiausios knygos 🙂

    Reply
  18. Dorianas

    Deja. Čia žmogus norėjo tik parašyti tai, jog įžeidė autoriaus darbą. Šiaip neskaitykit knygų, kurių nesuprantat. Kaip, kad aš neskaitau Herodoto darbų. Tam reikia garbaus amžiaus. Pastebėjau, kad Lietuva vampyrų nekentejų kraštas. Geriau jum iš vis tokių knygų nerodyt. O kas išsilavines anglų kalboj- tas pamatys nuostabų pasauly originalo kalba. Nepirk sekančių knygų, o tai “paskęsi”. Eikit skaityt H.Hesse, Jules Verne, Alexandre Dumas- gal ten kažką suvoksit jusų protui. Matyt nežinot, kas is tiesų nuobodu. Jūs patys nuobodūs! Aš savo veikėjų taip išniekinti neleidžiu. Tai jau viešasis įžeidimas.

    Reply
  19. Salomėja Post author

    Dorianai, o tu pats supranti ką kalbi? Man tai atrodo, kad nesupranti. Dar jeigu apsidairytum, tai pamatytum, kad Lietuvoje vampyrai klesti. Vos tik kas su žodžiu vampyras, jau leidyklos nusprendžia leisti. Verną ir Dumą pačiam praverstų paskaityti, nes tai jaunesnio amžiaus skaitytojų literatūra. Praplėstum akiratį.
    Šiaip, dėl bendro išsilavinimo – anglų kalba nėra išsilavinimas, ar bent jau neužtenka “išsilavinimo anglų kalboj”, kad skaitydamas lietuviškai išspausdintą knygą pamatytum nuostabų pasaulyyyyyy originalo kalba :). Skaityk kokias pievas rašai.
    O tu ką, tik vieną knygą tesi skaitęs, kad taip jautriai reaguoji?

    Reply

Leave a Reply to Nosferatas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *