249(33) Sergej Lukjanenko "Švarraštis"

Sergej Lukjanenko “Švarraštis”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė:  Nedažnai aprašau knygą praėjus kelioms dienoms nuo perskaitymo, tačiau gi įspūdžiai dar neišblėso. Visų pirma tai nevertinu “Švarraščio”, kaip atskiros knygos. Man tai tėra “Juodraščio” tęsinys, antra dalis, ta pati knyga, tik tolimesni skyriai. Juolab, kad ir prasideda toje pačioje vietoje, kurioje baigėsi ana. Tai va. Patiko ir ši. Tiesa, kai kuriose vietose skeptiškai kilstelėjau antakį… Robotas, kuris išvaizda primena Volkovo medkirtį? Ne angelas sargas, kurs atrodo, kaip angelas? Jorkšyrų terjerai žudikai? Ai nesvarbu, užtat linksma knyga ir herojus fainas.
Vienu sakiniu: herojus patogiai užmiršo, kad žadėjo, jog jei ten vienoj vietoj išsigelbės tai mes rūkyti.
Oficialiai: Iš pradžių perskaitėme “JUODRAŠTĮ”, romaną, kuris užvaldė šimtų tūkstančių žmonių širdis ir protus.
Nūn žmogus, ištrintas iš šio pasaulio, vargais negalais sugebėjo sutraukyti grandines, prikausčiusias jį prie kito pasaulio. Žmogus lyg ir laisvas – tačiau buvę valdovai nepaliauja jį medžioti.
Likimo “JUODRAŠTIS” parašytas ir perskaitytas.
Išmušė “ŠVARRAŠČIO” valanda…
Puslapių skaičius: 304
eknyga
Perskaityta 2011 04 02

2 thoughts on “249(33) Sergej Lukjanenko "Švarraštis"

  1. Taip tai galima traktuoti kaip vieną knygą, bet Švarraštis man mažiau patiko, labai jau vaikiškos kai kurios vietos ir per daug autoriaus sarkazmo mano skoniui.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *