247(31) George Orwell "1984-ieji"

George Orwell “1984-ieji”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: na ką, turbūt reikia įkvėpti dešimt kartų, tiek pat iškvėpti ir parašyti viską, ką manau apie knygą. Nes manymas kad OR-VE-LO knyga yra šūdas, turbūt dar blogesnis nei toks pats manymas apie “mūsų nerimo žiema” ar “raupsuotoji”, ane?
Visų pirma, tai kodėl aš ėmiausi šios knygos? O juk nenorėjau, netraukė ji manęs. Bet gi prisiminiau, kad ir “mažmožių dievas” ir “šimtas metų vienatvės” baisiausiai netraukė, stumdžiau stumdžiau keletą metų, o perskaičius patapo geriausiomis metų knygomis. Tad manydama, kad ir šį kartą taip nutiks, nusipirkau net savo 1984 egziampliorių!!! Nors prasiėjus per šeimos mamų lentynas tikrai būčiau radusi bent porą vienetų. Taigi. Nusipirkau. Ir vis tik turėjau krūvą įtarimų, kad daugelis 84-taisiais žavisi tik dėl to, kad KAŽKAS pasakė, kad tai knyga “must to read”. Bet vis dar nepasakiau kodėl gi priėjau prie tos knygos:
1. Ją nuolatos visi cituoja: oi oi kaip jis nuspėjo ateitį, oi oi didysis brolis stebi mus, oi oi… Man atrodo, kad jau nėra žmogaus neskaičiusio, tad teko šalinti išsilavinimo spragas ir perskaityti bent jau tam, kad žinočiau apie ką eina kalba.
2. Nes mano mylimiausias rašytojo trilogija, kurią pradėjo lietuviai versti, turi kažkokių sąsajų su 1984, tad norėjau padaryti namų darbus.
Ir štai tadadam – perskaičiau. Ir visi ištempę akis laukiat, kol parašysiu kas gi nepatiko, o tada ateisit ir pasakysit, kad nieko aš nesupratau. Ot ir ne. Viską aš supratau. Ir apie laikotarpį kada knyga parašyta buvo, ir kas vaizduojama, ir kodėl. Ir visiškai neneigsiu, kad pati mintis įdomi, kieta, gera. Bet va jos išpildymas tai nekoks. Nu taigi labai nuobodu. Jei pradžioje dar įdomu ir įsitrauki į tą varganą robotuko gyvenimą, tai viduryje jau visai nusibosta (o jau meilei atėjus maniau bus jausmingiau), o pabaigoje visiškai marazmai. Ir kartoju! Aš ne apie siužetą, o apie jo aprašymo būdą. Nuobodu ir tiek. Palyginkim su kokia Voneguto “Pianola”, kuri turbūt tam pačiam žanrui turėtų būti priskirta. Ir ką – pas Vonegutą piktiniesi, žaviesi, lauki, o pas Orwelą tik nuobodžiauji. Jūs jau nepykit, bet Orwelas ne mano rašytojas. Aš mėgstu su gyvybe.
Vienu sakiniu: 9-10 klasės mokiniams.
Oficialiai: Pasislėpęs pakrikos Tiesos ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašo praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikiams. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, kuris reikalauja absoliutaus paklusnumo ir kontroliuoja žmogų viską matančiais monitoriais ir budria Didžiojo Brolio akimi. Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolega Džiulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.
Puslapių skaičius: 248
Knyga nuosava. Galiu parduoti jei kam reikia.
Perskaityta 2011 03 28

23Comments

Add yours
  1. 1
    deathblow

    pagaliau kas nors parašė neigiamai apie šitą kūrinį 😉 aš irgi manau, kad apie šitą romaną yra sukurtas didelis hype’as, todėl jis toks ir populiarus. pats net neskaičiau jo, viso labo žiūrėjau ekranizaciją (kuri irgi buvo labai nuobodi). Orwelo esu skaitęs tik “Gyvulių ūkį”, labai patiko.

  2. 2
    g12

    Haha, man tai priminė kurį nors serialą apie Marianą ar kažką panašaus. Pigios priemonės, neįmantrios emocijos, skurdus siužetas. Jau net neįtempęs atmintėlės žinau bent dvi daug geresnes mokslinės fantastikos knygas ta pačia tema 🙂
    Ir jo, dabar vėl pabandęs suskaityt labai stebiuosi, kad pseudointelektualai drįsta tai cituoti ir haipintis 🙂

  3. 3
    A+

    Na sutinku – ši knyga nuobodoka. Turbūt nuobodumu tai Lenino raštai ir Kurtas Vonegutas gali lenktyniauti su Orwelu. Ypač jei ją skaitai ieškodamas pramogos.
    Tačiau ši knyga tikrai pakliūva į man didžiausią įtaką padariusių knygų dešimtuką. Gal todėl, kad skaičiau ją prieš 20 metų, kai knygynai nebuvo perkrauti visokia grafomanų produkcija, kitų dabar vadinama “grožine literatūra”. O gal todėl, kad situacija aprašoma Okeanijoj buvo kur kas artimesnė, negu gali atrodyti šiandienos nutukusiam (tiek materialine tiek informacijos prasme).
    Ir apskritai vienintelė grožinės literatūros prasmė yra padaryti įspūdį, emociją skaitytojui. O šitą 1984-ieji tikrai padarė. Ko negalėčiau pasakyti apie tą nuobodybės meistrą Vonnegutą…

  4. 5
    g12

    Taigi 🙂
    Dar galima būtų palyginti su muzika. Tokio grubumo emociją puikiai išlaužia Butkutės kniaukimas, bet labiau įgudusiai ausiai tas grubumas lenda per gerklę ir norisi retkarčiais subtiliau, kad ir Bacho paklausyt.

  5. 6
    agnes

    Bandžiau skaityti ir nepavyko:) O štai 1Q84 pirmas tomas susiskaitė žaibiškai, nors ir taupiau. Gal dar reikės pabandyti skaityti, nes idomu kas tarp jų bendro. Skaitau aš labai lėtai tik Murakamis susiskaito taip greitai, kad net pikta, kad ir kokio storumo knyga būtų. Stebuklai ir tiek.

  6. 7
    Salomėja

    Na Murakamis įtaigos nestokoja, tai manau, kad turi būti gera. Aš irgi turiu 1Q84. Bet skaitysiu tik kai visas 3 dalis išleis 🙂

  7. 8
    agnes

    Nuostabu, kad turi tiek valios. Aš maniau palauksiu, bet neištvėriau, labai jau didelis malonumas:)))

  8. 9
    Salomėja

    Neturiu aš tos valios, ale glostau žvilgsniu ir žinau, kad labai pradėsiu inkšti jei perskaitysiu, o kitų dalių dar nebus 🙂 Tai skaitau ką nors kitą 🙂

  9. 10
    Dalius

    Lietuvos realiom dabar labiau atitinka “Gyvulių ūkis”.
    1984.. gera knyga. Nors skaitosi sunkokai. Bet jei būtūm tą knygą skaičius 1984… ar bent 1990 būtų pasirodę visai kitaip.
    Mes tikriausiai skirtinguose pasauliuose gyvenam… bet seniai nemačiau cituojant/minint 1984. O va “Gyvulių ūki” – dažnai. Ačiu kad priminei. Reikes dar kartą paskaityti. Tikriausiai irgi nepatiks… kaip ir daugelis knygų, kurios kadaise žavėjo.
    Beje, komentaruose minėtas Murakami man pasirodė kaip eilinis šizofrenikas. Nors skaičiau jo tik Avies medžioklę.

  10. 11
    Salomėja

    Aš norėčiau šiek tiek plačiau apie sąvoką “Eilinis šizofrenikas”. Galima?

  11. 12
    g12

    * tyli ir stengiasi nepasakyti į ką iš 99% perskaitytų dali.aus komentarų pats anas panašus.

  12. 13
    Margarinas

    Knyga yra šedevras, atsižvelgiant į laikotarpį, kada ji parašyta, į autoriaus biografijos kontekstus, kultūros ir civilizacijos įvykius, tuo metu parašyti “1984- uosius” buvo kažkas neįtikėtina. Perkelti visą dar ir dabar, mano galva, esančią poilitinę sistemą į dviejų žmonių meilės istoriją, yra kažkas neįtikėtina. Labai gaila tų žmonių, kuriems visgi kūrinys nepatiko, praradote tikrą skaitymo ir suvokimo malonumą.

  13. 14
    Salomėja

    Margarinai, o tai kas sako, kad kūrinys nesuprastas? Suprasti ir žavėtis yra visiškai ne tas pats.

  14. 17
    Aš ;)

    Pateikimas gal ir nuobodokas, bet aš, kaip ir DNR, skaičiau 10 klasėj… Buvau perskaitęs istorijos vadovėlį, mokytojas per pamokas vis užsimindavo – perskaičiau, patiko. Kodėl? Ten aprašoma Šaltojo karo stagnacija, bereikšmis kažko darymas, tas kalbos supaprastinimas – žmonių bukinimas, kova su “vidaus” priešais… Viskas taip susiję su Šaltojo karo SSRS ir JAV… Jav gaudė žmonės, kurie “buvo” susiję su komunistais, SSRS gaudė “užsienio” “šnipus, provokatorius, sabototuojus”.
    Gyvulių ūkis, mano požiūriu, buvo ėjimas link 1984-ųjų, o kas rašė apie ateities nuspėjimus, manau, nesuklydo, nes tikrai daug ką numatė ar nuspėjo…

  15. 19
    PunkRocker

    Nereali knyga, įtraukė nuo pat pirmos eilutės. Galima atrasti daug sąsajų su realiais istoriniais įvykiais ( kaip ir Gyvulių ūkyje ), tada būna itin įdomu. Jei čia yra nesuvokiančių, kokia yra šios knygos idėja, tai patariu pirmiausia paskaityti kokioj wikipedijoj dvidešimto amžiaus istoriją ir pamąstyti apie knygą nors kiek giliau nei siužetas.

  16. 20
    Salomėja

    Šios knygos idėjos nesuprasti neįmanoma net neskaičiusiems, mat ji išdėstyta ir kairėje, ir dešinėje, ir toje pačioje vikipedijoje.
    Aš tuo pačiu siūlau eiti paskaityti kokio Voneguto ar Saimeko, na, kad neužsisukti rate, ok.
    Pasikartojimas, tai kad man nepatiko knyga nereiškia, kad aš jos nesupratau. Man ji tiesiog nepatiko. Bet aš sutinku, kad ji yra patekusi ant bangos, jai pasisekė pataikyti laiku ir vietoje, todėl tavo kultine, kaip ir kokios Kerouaco “Kelyje”, Fitzgeraldo “Didysis Getsbis” ir t.t., kas kitu laiku, kitoje vietoje ar net kitoje leidykloje būtų nepastebėta.

  17. 22
    Salomėja

    Šiaip ne ne ne, neskaitau, argi taip kur sakiau?. Tik paveiksliukus žiūriu.

+ Leave a Comment