Browsed by
Month: January 2010

144(35) Gabriel Chose Garcia Marquez "Meilė choleros metu"

144(35) Gabriel Chose Garcia Marquez "Meilė choleros metu"

Gabriel Chose Garcia Marquez “Meilė choleros metu”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: storas romanas apie meilę. Nesupainioti. Tai ne meilės romanas, o apie meilę. Visokią. Santuokinę, jaunatvinę, senatvinę, slaptą, atvirą, smerkiamą, ilgalaikę, trumpalaikę, vienos nakties. Veiksmas sukasi aplink tris herojus. Moterį ir du vyrus. Vienas jos sutuoktinis, antrasis – jaunystės meilė, mylėjęs ją visada ir gyvenęs vien tik meile, tik dėl meilės ir dar kartą meilės. Daugybę gyvenimiškų minčių, kurias norėjosi užsirašyti. Pvz., “prieš visuomenę mums reikia nugalėti baimę, o santuokoje – nuobodulį”.
Ir tokių neblogų bei teisingų minčių – apie visų rūšių meilę.
Patys herojai nelabai ypatingi. Bet ne jie ir yra pagrindiniai.
Oficialiai: Šį savo romaną Gabrielis Garcia Marquezas skiria Mersedesei, žmonai, su kuria jį sieja daugelis metų sėkmių ir nesėkmių, nesugebėjusių įveikti jųdviejų meilės, tad nenuostabu, jog romanas tokiu pavadinimu „Meilė choleros metu“ – apie meilę, ištikimą ir ištvermingą, atlaikiusią penkiasdešimt trejus kantraus laukimo ir išbandymo metus. Tiek teko laukti Florentinui Arisai, romantiškam neturtingam jaunuoliui, per ilga tapusiam laivybos bendrovės savininku ir prezidentu ir pagaliau sulaukusiam savo laimės valandos, kai jo mylimoji Fermina Dasa, palaidojusi vyrą, vėl atkreipė akis į pamirštą mylimąjį, per tuos penkiasdešimt trejus metus turėjusį šimtus moterų, bet išsaugojusį meilę Ferminai.
Puslapių skaičius: 455
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 29

143(34) Tove Jansson "Troliai Mumiai: Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai"

143(34) Tove Jansson "Troliai Mumiai: Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai"

Tove Jansson “Troliai Mumiai: Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: prieš porą metų buvau įsigeidusi paskaityt muminukus, bet nepapuolė po ranka, tai taip ir neprisiruošiau. Dabar nuėjus į biblioteką, Mumiai vis badė akis, mat buvo sudėti matomiausioje vaikų skyrelio vietoje. Taip pat aš labai laukiu atvirukų su šiais personažais. Vieną esu gavusi, neužilgo parodysiu “pašto šiukšlėse”. Taigi va, pagaliau perskaičiau vieną knygų (ar reiktų sakyti dvi knygas vienoje). Susipažinau su personažais, nes gi nieko apie juos nežinojau. Vis  iš konteksto ir paveikslėlių bandžiau suprasti kas yra kas, nes aiškūs buvo tik Muminuko Tėtis, Mama, pats Muminukas ir freken Snork. Galiausiai net pasiinternetinau. Čia yra geras puslapiukas, kuriame galima pasiskaityt ir apžiūrėti kas yra kas, kokiais ryšiais susaistytas bei kokioje knygoje pirmą kartą pasirodė.
Skaityti buvo linksmą, nes nors knyga skirta vaikams, bet kaip visada pilna niuansėlių. Šypseną sukėlė Muminuko mamos frazė apie rūkymą “Tėtis rūkė visą savo gyvenimą ir nepasidarė nei kretantis, nei nuplikęs, nei pageltęs. Skrandžiui sveika viskas, kas malonu.” O Muminuko tėčio garbėtroškiškumas bei noras parašyti memuarus, kuriuos skaitys visas trolių Mumių slėnis – toks pažįstamas tarp blogerių. “…pakankamai myliu teisybę, jeigu ji nepernelyg nuobodi” – gal reiktų panaudoti, kaip gyvenimo kredo?
Oficialiai noramlios anotacijos nesimato: Vaikų literatūros klasika tapę pasakojimai apie trolius Mumius pelnė švedų kalba rašiusiai suomių rašytojai pasaulinę šlovę. Pagal T. Jansson knygas pastatyta spektaklių, operų, vaidybinių filmų, parengta radijo ir televizijos laidų, Japonijoje sukurtas garsusis 52 serijų animacinis šedevras. Knygos apie trolius Mumius išverstos daugiau kaip į 30 pasaulio kalbų.
Puslapių skaičius: 352
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 27

142(33) Peter James "Klasta ir viltis"

142(33) Peter James "Klasta ir viltis"

Peter James “Klasta ir viltis”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: detektyvai yra vienas iš labiau mėgiamų žanrų. Šią knygą pasiėmiau perskaičiusi aprašą ant nugarėlės. Skambėjo gana originaliai ir baugiai, ypač apie karstą ir avariją. Iš esmės knyga atsipalaidavimui. Rašymo stilius įprastas: šiek tiek policininko pasvarstymai ir asmeninio gyvenimo peripetijos, šiek tiek aukos minčių, šiek tiek dar kažkieno. Daug intrigėlių, paslaptėlių ir įtempto siužeto. Kaip visada laviruojama su informacija – jau viską žinai ir stebiesi, kaip gi čia dar pusė knygos liko. Po to paaiškėja naujų detalių, atsiskleidžia neminėtų ryšių. Visai maloniai per pusdienį ir susiskaitė.
Oficialiai: ketinančiam netrukus susituokti Maiklui Harisonui keturi draugai per bernvakarį nusprendžia iškrėsti makabrišką pokštą – neblaivų būsimąjį jaunavedį paguldo į karstą ir palaidoja gyvą. Palikę užkastą žmogų, linksmai kleganti įkaušusių bičiulių kompanija skuba tęsti linksmybių, ketindama po kelių valandų “palaidotą” draugą išvaduoti, bet… netikėtai per automobilių katastrofą visi žūsta. Vienintelis Maiklo ryšys su pasauliu – psichiškai neįgalus vaikinas, avarijos vietoje radęs portatyvų radijo siųstuvą.
Dingusiojo Maiklo Harisono paieškai ima vadovauti detektyvas Rojus Greisas, kuriam vis didesnį įtarimą kelia Maiklo sužadėtinė ir verslo partneris. Ar jie iš tiesų nenumano, kas galėjo nutikti tą lemtingą vakarą?..
Greisas atskleidžia vieną apgavystę po kitos, klasta keičia viltį, viltis – dar siaubingesnę klastą, o laikas vis eina, skaičiuodamas paskutines karste įkalinto Maiklo gyvenimo valandas…

Puslapių skaičius: 352
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 25

Šiukšlynėlio pokyčiai

Šiukšlynėlio pokyčiai

Tam tararam – konteineris šiek tiek atnaujėjo. Nušviečiu, kur dar galima neblogai pasiknisti:
Naujas puslapis “parduodama” – čia aš surašysiu tas knygas, kurias mielai išmainyčiau į pinigus arba kitą knygą. Nes lentynos nenesitampo, o aš noriu dar pirkti ir dar skaityti. Todėl parduodu tas knygas, kurių antrą kartą neskaitysiu. Gal kažkas ieško, nori, laukia ir svajoja. Su kainomis nelupikauju. Ir kaip jau minėjau – mainau taip pat. RSS’ininkai gausit pranešimą. O tie, kurie šiaip užsuka, nepamirškit užeit į minėtą puslapį – kategoriją, nes šios šiukšlės yra giliau ir iš pirmo žvilgsnio nesimato.
Dargi aš dalyvauju postcrossinge ir gaunu gražių atvirukų. Kadangi nesu užsislėpusi godišė, priešingai, noriu visiems apsigirt, pasirodyt  ir pasimaivyt, tai sugalvojau sukelti gražiausius, mylimiausius (tikrai ne visus, nes gaunu ir nesąmonių) atvirlaiškių atvaizdėlius į Šiukšlynėlį. Vėl gi, RSS’ininkai pamatys iš karto, o visi kiti užsukit į puslapį-kategoriją “pašto šiukšlės” ir apžiūrėkit groželius :)).
Beje, puslapyje “nepritaikytos šiukšlės” – sąrašėlis mano neįveiktų knygų. Pasirodo jis pildosi.
Tai dabar paspaminsiu, kol surašysiu ką parduodu ir ką parodyt turiu :)) O jūs rauskitės, rauskitės. Miau.

141(32) Marta Hillers "Moteris Berlyne"

141(32) Marta Hillers "Moteris Berlyne"

Marta Hillers “Moteris Berlyne”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: “Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.” – nepasakyčiau, kad labiausiai šokiruojanti. Skaičiau ne tiek jau ir mažai. Remarkai, Puzo, “Gerasis vokietis” ir dar visokios kadaise skaityti veikalai. Iš esmės nieko labai naujo. “Nugalėtojai” – prievartautojai, smurtininkai, savivaliautojai. Visi realistai žino, kaip buvo. Tačiau suvokti tą ganėtinai sunku. Nesinori įsijausti, per daug galvoti. Karas visada yra žiauru. Sugebėjimas išlikti visada turi savo kainą.
Vienintelis dalykas, kuris manęs neįtikino, kad čia tikras dienotraštis. Tai yra aš tikrai tikiu, kad jį parašė ta žurnalistė. Ir tikrai tikiu, kad viskas ten yra neperdėta ir nepagražinta tiesa. Tik netikiu, kad jis rašytas būtent bombų kritimo metu, tarp prievartavimų, tarp priverstinių darbų. Kodėl? Nes per daug knygiškas, per daug literatūriškas. Greičiau jau spėčiau, kad užrašyta po to. Nebent čia prasiėjo kelių gerų redaktorių rankos. Bet esmės visa tai nekeičia. Žiauru. Ir džiaugiuosi, kad bent jau kol kas pas mus taikos metas.
Ir… Scania,  mane erzina šitie viršeliai su paauksavimais ir blizgeliais, kai viduje “šokiruojantis” turinys. Kažkas panašaus į dinamitu puoštą kalėdų eglutę.
Oficialiai: Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.
1945 m. balandžio 20 d. Paskutinis fiurerio gimtadienis, bet slėptuvėse lindinčiai moteriai, kaip ir daugumai berlyniečių užėjus rusams, jis mažai rūpi. Bombos, maistas, oras, pokalbiai rūsyje, prievartavimai ir eilės prie maisto produktų – tokia kasdienybė, įsigėrusi į šio dienoraščio puslapius. Moteris rašo skubėdama, neretai trumpindama žodžius, radusi laisvą akimirką tarp lėktuvų antskrydžių, rusų kareivių vizitų ir darbo: „Man gera rašyti. Nukreipia dėmesį kitur. Noriu, kad Gerdas perskaitytų, kai sugrįš.” Kai jis sugrįžta, sako negalintis suprasti sutrumpinimų, pavyzdžiui, Schdg. Išgirdęs, kad tai Schändung (vok. išžaginimas), nieko nesakęs išeina…

Puslapių skaičius: 352
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 01 21

140(31) Richard Yates "Nerimo dienos"

140(31) Richard Yates "Nerimo dienos"

Richard Yates “Nerimo dienos”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: seniai neskaičiau aktualesnės knygos. Ja sudomino PinkCity. Mintys apie vietą pasaulyje sukasi seniai. Taisyklės taisyklės. Sulaukęs tam tikro amžiaus privalai gimdyti vaikus. Mažiausiai 10 kartų per metus išgirsi “taigi kada”, “gal jau” ir panašiai. Pagimdęs vaikų privalai mesti daugelį dalykų – pankavimai, menai, bedarbystės džiaugsmai, savęs ieškojimai, tranzavimai po pasaulį – viskas tinka iki kol neprigimdai. O tada būk mielas, mesk gyvenimą.
O ir artimųjų nepalaikymas. Širdy tau pritaria. Svajoja, kad tu padarytum taip kaip nori, nes visus išlaisvintum. Bet garsiai to nepareiškia, kovoja už “teisingą gyvenimą”. Ir ar mirti ištikrųjų visgi nėra geriau už moralinę mirtį prieš save?
“Nemyliu tavęs ir ištikrųjų niekada nemylėjau. Supratau tik šią savaitę…” – labai primena vieną mergaitę prieš daugiau nei metus. Išties kodėl mes gyvename su žmonėmis, kurie neskatina, nepalaiko, nuolatos verčia teisintis ir verstis per galvą dėl jų gerovės.
Taigi taip. Nors bendrai paėmus nevisai mano skonio, bet gera knyga su geromis mintimis. Beje, DiCaprio vyro vaidmenyje nelabai įsivaizduoju.
Oficialiai: Nerimo dienos yra grožinės literatūros šedevras ir, pasak Daily Telegraph, „geriausias kada nors parašytas romanas apie amerikietiškos svajonės mirtį.“ Eiprilė ir Frenkas Vileriai – jauna, iš pažiūros klestinti pora su dviem vaikais, gyvenanti prestižiniame Konektikuto priemiestyje. Tačiau savimi pasitikinčių sėkmės kūdikių kaukės slepia nusivylimą, abu nesugeba jausti pasitenkinimo santykiais ir karjeromis. Frenkas įklimpęs gerai apmokamame, bet nuobodžiame tarnautojo darbe, Eiprilė – namų šeimininkė, gedinti nepavykusios aktorės karjeros. Nusprendę išsiskirti iš vidutinybių, kurios tariamai juos supa, pora nutaria persikraustyti į Prancūziją, kur neabejotinai galės išreikšti savo meniškas sielas, nevaržomi juos supančios vartotojiškos visumenės reikalavimų… Tačiau kai santuoka virsta nesibaigiančiu priekabių, pavydo ir kaltinimų ratu, kelionei ir svajonėms apie saviraišką iškyla pavojus.
Puslapių skaičius: 288
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 19

139(30) Arundhati Roy "Mažmožių dievas"

139(30) Arundhati Roy "Mažmožių dievas"

Arundhati Roy “Mažmožių dievas”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: keista knyga. Vien jau tuo, kad po 20 puslapių maniau mesiu, o jei nemesiu tai tikrai įvertinsiu vienetu. Po to gerokai įtrečdalėjus galvojau, kad nemesiu ir įvertinsiu dvejetu. Na o pabaigusi knygą vertinu trejetu. Pati istorija manęs nesukrėtė, nenustebino ir ašaros neišspaudė. Melodramiška. Indiška. Bet gi negaliu nesižavėti pačiu parašymu. Ir tuo stiliumi, kurį Ne Vieną Kartą naudojau savo bloguose. Irnėnežinojau iš kur jis toks. Turiu omenyje vienažodžius sakinius. Didžias raides, žodžius be tarpo. Dabar žinosiu. Poezija. Gražu. Patiko. Man. Jūs abi buvot teisios, kai siūlėt man pabandyt dar kartą (kažkada mečiau šią knygą)
Oficialiai: didinga indiška melodrama, pilna sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis indės A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų.
Puslapių skaičius: 296
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 18

138(29) Jurgis Kunčinas "Baltųjų sūrių naktis"

138(29) Jurgis Kunčinas "Baltųjų sūrių naktis"

Jurgis Kunčinas “Baltųjų sūrių naktis”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: vis galvoju, kad gi reikia labiau/daugiau susipažinti ir su LT rašytojais. Kadangi šiuolaikiniausios pavardės man nieko nesako, bibliotekoje išsirinkau Kunčino knygą. Skaičiau “Tūlą”, patiko… Šiek tiek bijojau, kad kaip ir “Tūloje”, kaip ir Gavelio knygose, ar Škėmos drobulėje, čia irgi vyraus neigiamos nuotaikos. Bet apsirikau. Labai linksma, net juokinga knygelė apie dzūkų miestą. Pirmas kinas, pirmas pasimatymas, turgus su kiaulės Linos nuotykiais, futbolo šventės – savotiškai žavu, sovietiškai lietuviška :). Paslėptas ir atviras sarkazmas skanus. Ir “Šluotos” iliustratoriaus paveikslėliai nepamaišė. Nors rašo, kad vyresniam ir vidutiniam mokykliniam amžiui, aš manau, kad vyresniems bus dar juokingiau. Beto argi nėra smalsu, kas gi tos baltosios sūrių naktys?
Oficialiai: Apysakos pasakotojas su švelnia ironija prisimena savo vaikystės ir jaunystės miestelį – dzūkų turgaus bruzdulį, nuotykingą pirmųjų „kinų“ demostravimą, kvapą gniaužiantį pirmojo traukinio atvykimą, pašėlusias futbolo aistras…
„Ar tikrai buvo tokia „Baltųjų sūrių naktis“? Buvo, kaipgi! Dar yra, kaip sakoma, gyvų liudininkų… Prisiminus dulkiną, kupiną, juoko, nuoskaudų ir švenčių paauglystę, man ir šiandien norisi šelmiškai šyptelėti: viskas, viskas buvo!“ (knygos autorius). Knyga turėtų būti įdomi ne tik nūdienos jaunuoliams, bet ir jų tėvams, išgyvenusiems pirmąją mokyklinę meilę, iškentusiems tuometinės mados kančias ir suaugusiųjų bausmes – patyrusiems tai, apie ką taip pagauliai pasakoja šis kūrinys.

Puslapių skaičius: 205
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 14

137(28) Audrey Niffenegger "Keliautojo laiku žmona"

137(28) Audrey Niffenegger "Keliautojo laiku žmona"

Audrey Niffenegger “Keliautojo laiku žmona”
Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: ir vėl aš skaitau visokius niekalus. Jei yra norinčių galiu perparduot knygą. Kišeninis formatas, tai daug nenulupsiu :P.  Iš esmės tai meilė seilė, tas pats per tą patį. Visuose penkiuose šimtuose puslapių. Idėja gera. Gaėjo ir knyga būt gera. Neperdedu ir daugiau neturiu ką pasakyt.
Oficialiai: Jie susitiko, kai Kler buvo šešeri, Henriui – trisdešimt šešeri; jie susituokė, kai Kler suėjo dvidešimt dveji, o Henriui – trisdešimt. Neįtikėtina, tačiau tokia yra ši nepamirštama Henrio ir Kler meilės istorija, pakaitom pasakojama jų abiejų. Henris kenčia nuo reto genetinio sutrikimo, dėl kurio jis atsiranda ir išnyksta įvairiausiais savo gyvenimo laikotarpiais, nukeliaudamas į ateitį, tai į praeitį. Jų keliai galutinai susikerta dabartyje, tačiau laimę temdo du dalykai: begalinis Kler troškimas susilaukti kūdikio ir stiprėjanti Henrio nuojauta, jog per vieną iš jo kelionių laiku nutiks kai kas baisaus…
Puslapių skaičius: 528
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 01 14

P. SÜSKINDO knygos „KVEPALAI“ SKAITYMAS SU VERTĖJA

P. SÜSKINDO knygos „KVEPALAI“ SKAITYMAS SU VERTĖJA

Kadangi čia užsuka knygų skaitytojai, o manęs prašė paskleist žinią, o feisbukiuose manęs nebėra, tai skleidžiu čia:
Menų spaustuvės Infotekoje (Šiltadaržio 6) š. m. sausio mėn. 22 d. 18 val. susitikimas su vieno populiariausių pasaulyje ir Lietuvoje, šiuolaikinės literatūros šedevru tituluojamo Patricko Süskindo romano „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ vertėja Vilija Gerulaitiene.
Vakaro metu bus rodomos ištraukos iš DVD filmo “Kvepalai” (vaid.D. Hoffman, T. Tykwer).
Renginį ves (moderuos) vertėja Rasa Matulevičienė