1234(30) Margaret Atwood „Liudijimai“

Margaret Atwood „Liudijimai“

Mano komentarai: Žmogus aš paprastas, tai man „Liudijimai“ patiko labiau už „Tarnaitės pasakojimą“. Kodėl? Neslėpsiu, bet pirmosios knygos turinys darė įspūdį, bet rašymo stilius truputį migdė. Kas skaitė, tas žino, kad knyga parašyta lyg ir dienoraščio stiliumi. Iš vienos pusės atrodė, kad pasakotoja skuba greičiau dokumentuoti istoriją, iš kitos – blaškosi nuo minties prie minties, o tas nenuoseklumas erzina.

Visgi, turinys pranoko formą. Šiuo atveju gal atvirkščiai. Turinio kažkokio labai šokiruojančio jau lyg ir nebėra. Ta pati Gileado respublika, ta pati teta Lidija, tik jau senesnė. Tos pačios tarnaitės, tik nė viena veikėjų šį kartą jų abito progos pasimatuoti neturėjo.

Istoriją pasakoja trys balsai. Trys liudijimai. Mergina gimusi ir augusi Gileade ir jau kitokios tvarkos neprisimenanti. Teta Lidija, pasakojanti apie šios santvarkos įsigalėjimo istoriją ir dabartį bei mergina iš Kanados, gyvenanti uždaros valstybės kaimynystėje ir į įvykių nuogirdas reaguojanti kaip pakraupusi užsienietė, kurios tai per daug neliečia. Ateina toks momentas, kai šių trijų moterų keliai susikerta, o tai reiškia Gileado pabaigos pradžią.

Knygos stilius paprastesnis, tad įtraukia lyg jaunimo distopija – žaibiškai, be jokių siūlymų pasnausti skyrių kitą. Lyginant su pirma dalimi „Liudijimai“ jau atrodo greitas trileris, kas nebūtinai gerai, bet man lipo. Na ir „Bookerį“ gavo, tai tas paprastesnis stilius nesuprastino idėjų.

Sakyčiau ši knyga labiau akcentuoja tai, kad kai labai nori, tai moterys gali, o santvarkos pagrįstos baime ir nepasitikėjimu, anksčiau ar vėliau žlunga. Ir primena, kad jos labai kerštingos, tad, žinokit, nelabai gerai visas paversti gimdomis ant pagaliukų, gali blogai baigtis.

Eilinį kartą pasikartosiu, kad laikas perleisti Atwood knygas. Ir pabaigti versti kitas.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Puslapių skaičius: 480
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Baltos lankos“.
Perskaityta: 2021 01 24
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: distopija