J.K. Rowling Hario Poterio serija
Mano komentarai: Tikrai neketinu rašyti kažkokios HP apžvalgos, nes nejaučiu, kad sąžininga tetai aplink keturiasdešimt nagrinėti knygas, kurių nebegaliu vertinti iš paauglės perspektyvos. Bet skaičiau va visas po 18 metų pertraukos, tad turiu bloge pasižymėti. Tai žiū, taip trumpai.
„Haris Poteris ir Išminties akmuo“ – pirmoji dalis man pasirodė ir graži, ir paprasta. Graži, nes po Pullman trilogijos iš karto pasimatė, kaip J.K. Rowling sklandžiai rašo. Turi pasakotojos talentą. O paprasta, nes atmetus visą HP haipą, man atrodo, kad būdama 11-15 metų aš skaičiau knygas, kurios man tuo metu visgi būtų labiau patikę. Turiu omenyje „Be Šeimos“, „Brolius Liūtaširdžius“, „Tris Muškietininkus“, „Grafą Montekristą“, „Žemės mergaitę“ ir kt.
„Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“ – trečioji knyga man niekuo nesiskyrė nuo pirmos. Tik šitame žaidimo lygyje blogiukas buvo kitos formos. Bet šiaip nieko naujo. Nepaisant to, patrauklu net tetulytei.
„Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ – kaip prieš 18 metų, taip ir dabar, ši dalis viena mylimiausių. Kažkaip iš tikrųjų pasidaro įdomu, jau ne tik gražu, nes rašo gerai ir charakteriai įdomūs. Atrodo pradeda vystytis tikroji istorija.
„Haris Poteris ir Ugnies Taurė“ – per ilga pradžia. Nuolat varčiau akis, kaip jas vartyčiau ne tik per kvidičo, bet ir per futbolo ar krepšinio rungtynes. Jėzau, geriau gi knygą paskaityt. O dar tos vaikiškos dramos atrodė kiek pritemptos. Visgi į galą nebegalėjau atsitraukt, turi ta teta talentą.
„Haris Poteris ir Fenikso Brolija“ – kažkodėl pradedu pamiršti. Čia šitoj knygoje ta nenormali tetulė apsyginimo nuo juodosios magijos mokė? Išvežė visą istoriją.
„Haris Poteris ir Netikras princas“ – vienintelė, kuriai daviau 5/5 ir kartu su visu pasauliu žliumbiau pasikūkčiodama. Rowling, aš jus myliu.
„Haris Poteris ir Mirties relikvijos“ – ištęsčiausia ir nuobodžiausia dalis, praradusi visą magiją ir tapusi kažkokiu bajavyku. Tik bijodama, kad manęs tamsią naktį gali patykoti HP gerbėjai, daviau 3, o ne du iš penkių.
Visuma: taip. Tai puiki serija ir populiarumo nepraras dar šimtą metų. Vien todėl verta skaityti, nes knygos detalės jau tampa folkloru patenkančiu į kitus kūrinius. Tad vien iš bendro išsilavinimo reikia perskaityti. Visgi man kažkiek trūko esminės idėjos, ne vie tik gėrio ir blogio kovos, įvilktos į patrauklų kasdieninių poblemėlių (patyčios, diskriminacija ir t.t.). Lyg ir kabino kažką apie meilę, kaip galingiausią ginklą, bet tik truputį.
Beje, pamenu tą nekaltą pirmą kartą, kai skaičiau HP iki internetiniais laikais ir neturėjau jokios išankstinės nuomonės. Tada Sneipas buvo mano mylimiausias veikėjas. Nepasikeitė tai ir dabar. O vis pagalvodama į kokį koledžą mane nusiųstų paskirstymo kepurė neapsisprendžiu tarp klastūnyno ir varnanagės. Kur jūs?
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Aprašymai leidyklos puslapyje.
Puslapių skaičius: daug
Knygos kilmė: knygas pirkau
Perskaityta: 2020 12 26 – 2021 01 06
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: maginė fantastika, fantasy
+ There are no comments
Add yours