1174(97) Siiri Enoranta „Graudaragio užkalbėjimas“

Estimated read time 3 min read

Siiri Enoranta „Graudaragio užkalbėjimas“

Mano komentarai: vos pamačiau, kad pasirodė maginės fantastikos knyga, iš karto jos užsimaniau. Nesvarbu, kad nuostabus viršelio „grožis“ leido tikėtis, kad po kelių mėnesių ji mėtysis išparduodamų knygų krūvose, nes kas tokią pastebės. O pastebėti verta!

Ši istorija lyg ir skirta jaunimui ir sako, kad sužavėjo Suomiją. Įdomu, kad knygos veiksmas labai lėtas, tad net nuostabą kelia, kad ja susižavėjo jaunimas, mėgstantis greitai ir įtemptai.

„Graudaragio užkalbėjimo“ siužetas turi dvi kryptis. Vienoje – uždaros salos gyventojai, kurie niekada nematė tolimesnio pasaulio ir gyvena paprastai bei vargo nematydami. Turtų neturi, bet jų ir nereikia. Medžioja, uogauja, dainuoja, myli, bėgioja sau laisvi gamtoje. Net vadovo nėra, o kažkokį autoritetą atstoja miglapūtys. Lyg ir žynys. Dar tie visi salos žmonės turi tradicijų susijusių su Graudaragiais – mistiniais žvėreliais. 6 metų sulaukęs žmogutis siunčiamas į laukymę ir jam pasirodo Graudaragis. Jei jis pabūna trumpai – vaiko gyvenimas bus laimingas. Kuo ilgiau Graudaragis pasilieka, tuo daugiau liūdesio teks žmogui gyvenime. Jau iš to turbūt supratote, kiek daug melancholijos šioje knygoje.

Kitoje siužeto kryptyje – princesė Sadėja, tolimųjų žemių valdovė. Čia vyrauja šiek tiek diktatoriška santvarka, kuri primena knygą „Galybę“. Nėra čia vyrų teisių, moterys viską valdo, kitą lytį niekina ir naudoja tik malonumams ar giminei pratęsti. Ir štai Sadėja sužino, kad kažkur yra sala, su stebuklingais žvėreliais, kurie gali nuspėti ateitį ir išsiruošia į kelionę jų ieškoti. Taip dvi siužeto linijos susilieja.

Man ši knyga pasirodė apie vienatvę, pripažinimo, meilės siekį, dideles svajones, nepasitenkinimą tuo ką turi ir vėlesnį pripažinimą klydus. Apie draugystę, gedulą, liūdesį ir kovą dėl išlikimo.

„Graudaragio užkalbėjimas“ – graži, liūdna pasaka, su visoms pasakoms būdinga fabula ir moralu.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Siiri Enoranta (g. 1987 m.) – viena garsiausių Suomijos jaunimo autorių. Jos knygos nominuotos daugeliui prestižinių literatūros premijų. „Graudaragio užkalbėjimas“ – šeštasis jos romanas. Tai magijos pilna istorija apie atokią salą, kurioje gyvena liūdesio žmonės, ir Aušros princesę Sadėją. Sadėjai tik šešiolika, tačiau ji – visagalė valdovė. Jos galioje – suburti aplink save merginas, valdančias stiklą. Jos lobyne – puikiausių stiklo papuošalų kalnai. Niekas nedrįsta prieštarauti princesei, intrigos ir galios žaidimai rūmuose klesti, o viena klastinga maža mergaitė slapta nuo visų verda žudančius nuovirus…
O kitoje vandenyno pusėje gyvena Graudaragio tauta. Kiekvienas šios tautos vaikas, sulaukęs šešerių metų, pamato graudaragį ir sužino, kiek liūdesio jam teks šiame gyvenime. Kuo ilgiau graudaragis pabūna su vaiku, tuo didesnę liūdesio dalį jam teks nešti. Uliui teko pati didžiausia našta – didesnė, nei jis įstengė pakelti. Ir mažas berniukas parašė pagalbos laišką, kurį vandenynas nunešė daug toliau, nei jis manė… Ir jie atplaukė. Tik visai ne jo gelbėti.

PSL: 464
Knygos kilmė: knygą pirkau 😀
Perskaityta: 2020 08 18
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

+ There are no comments

Add yours