1172(95) Sayaka Murata „Kombinio moteris“

Estimated read time 3 min read

Sayaka Murata „Kombinio moteris“

Mano komentarai: Nepasakyčiau, kad esu skaičiusi daug japonų literatūros, bet jų kūryba mane traukia. Tad be savo mylimiausio H. Murakami pamėginau ir vieną kitą tarp naujienų šmėstelėjusią knygą. O dar skaitydama atsiliepimus apie „Kombinio moterį“ mačiau, kad buvo palyginimu ir su Olifant. Žmonės, kurie nepritampa visuomenėje mane domina.

Tačiau prisipažinsiu, kad geriau suprasti šią istoriją trukdė kultūriniai skirtumai. Pavyzdžiui, knygoje buvo labai akcentuojama darbo užmokesčio forma. Pas mus gi, gal daugiau svarbu, ką tu dirbi. Kasininkas? Nevykėlis! Pardavimų vadovas? Ok! Na, aš čia apie stereotipus. Tačiau mažai kam rūpi ar atlygį gauni pagal darbo sutartį, pagal autorinę, verslo liudijimą ar dar kokia kita forma. O štai „Kombinio moteryje“ etatininkai yra normalūs žmonės, o tie, kurie gauna valandinį atlyginimą, nors dirba tą patį darbą – antrarūšiai. Kaip jau sakiau – kultūriniai skirtumai. 

Kombinis čia – nedidelė parduotuvė, kur ryte visi užbėga kavos ir laikraščio, per pietus greitų sumuštinių ar atsiimti siuntą. Įsivaizduoju kažką panašaus į „Narvesen“ kioskelius ar degalinių parduotuves, tik gal kiek didesnio formato. 

Keiko 36 metai ir ji turi romaną su parduotuve. Taip taip – su kombiniu. Ji patenkinta savo darbu, ji myli savo užduotis, jai nieko gyvenime netrūksta. Tačiau trūksta visiems kitiems. Kliūna tas valandinis atlygis, tai, kad Keiko neturi vyro ir vaikų. Taip smarkiai kliūna, kad atrodo kitiems net sunku kvėpuoti, kai pamato Keiko. Ir knyga man pasirodė šiokia tokia subtili, nes japonai taip moka, visuomenės parodija. Kai Keiko iš gatvės parsitempia sukčių alfonsą, visi net lengviau atsikvepia. Pagaliau! 

Mažutė knygelė, bet kokia taikli! Faktas, kad mums sunku susitaikyti su kitokiais, nors jie niekam nekliūna ir gyvena sau laimingi. Dar vienas faktas, kad tie kraštutinumai, dažniausiai, yra civilizacijos variklis. Tad pasaulis kupinas paradoksų ir įdomių knygų. 

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Keiko Furukura, 36-erių netekėjusi moteris, jau daugelį metų dirba „kombinyje“ – taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė – ir nė nemano paisyti šeimos ir draugų spaudimo susirasti „normalų“ darbą ir vyrą. Keiko jaučia, kad jai dar toli iki tobulo visuomenės nario, bet ji sparčiai žengia link tobulos parduotuvės darbuotojos idealo. Keiko – neatskiriama parduotuvės dalis ir kartu… meilužė. Susisaisčiusi su kombiniu nepertraukiamais saitais, ji pajunta anksčiau nepatirtą pilnatvės ir prasmės jausmą. Tai pribloškianti moters ir parduotuvės meilės istorija, pasakojanti apie kitokius, dažnai už visuomenės borto išmestus žmones. Knygos autorė klausia, ar įmanoma nuo materialistiškos visuomenės pasislėpti, išpildžius tos visuomenės diktuojamas taisykles iki maksimumo? „Kombinio moteris“ – tarptautinis bestseleris, daugelio garsių literatūros leidinių išrinktas geriausia metų knyga ir apdovanotas Akutagavos premija.

PSL: 144
Knygos kilmė: knygą pirkau pati 😀
Perskaityta: 2020 08 08
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

+ There are no comments

Add yours