1152(73) Lucinda Riley „Septynios seserys. Majos istorija“

Lucinda Riley „Septynios seserys. Majos istorija“

Mano komentarai: Sena jau ta seserų serija ir prisipažinsiu, kad kažkaip niekad manęs neužkabino tiek, kad bent anotaciją perskaityčiau. Taip ir gyvenau nežinodama apie ką knyga. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių skaičiau naujausios dalies aprašymą ir oplia. Susidomėjau, nes supratau, kad čia tos dviejų laikų knygos. Na tos, kur kažkokia mergelė blaškosi be vietos dabartyje ir kokia senutė jai pasakoja už širdies griebiančią istoriją iš praeities. Žinot gi tokias, ane?

Maja yra viena iš 6 įvaikintų seserų. Jau suaugusi moteris, bet tokia dar neapsiprendusi gyvenime. Miręs tėvas kiekvienai sesei palieka laišką ir gaires, kur ieškoti savo kilmės. Ir Maja iškeliavo į Braziliją. O tada jau sekame sena meilės istorija. Nebuvo ji kažkokia labai skaudi ar tragiška. Sužinojau visai įdomių aplinkybių, pvz., tos garsiosios Jėzaus statulos kūrimo kontekstą. Man, kaip tiksliukei, visai įdomios buvo tos detalės, kaip architektas ieškojo sprendimų, kurie padėtų paminklą išlaikyti ir tvirtą, ir ilgaamžį, ir baltą. Jokių tralialiuškių apie religiją.

Kadangi istoriją suskaičiau per vieną dieną, tai turbūt patiko. Ai, žinot, kas man keista? Stilius neatitinkantis konteksto. Daugelyje knygų. Pvz., moteris skaito laiškus, kuriuose atsiskleidžia istorija. O autorė tiesiog pradeda kitame skyriuje pasakoti apie rašytojos išgyvenimus. Man, jei jau laiškas, tai ir norisi tokio epistolinio pasakojimo. Jei pasakoja buvusi tarnaitė, tai norisi, kad viskas būtų daugiau piešiama jos akimis. Bet čia jau mano asmeniniai pageidavimai. Dar pageidaučiau rimtesnės dramos. Santuoka ne iš meilės ano amžiaus pradžioje neįtikina :). Tačiau likau įtikinta skaityti kitas dalis.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: “Septynios seserys. Majos istorija” – romanas apie Mają, pirmąją iš septynių seserų, pavadintų Plejadžių žvaigždžių vardais. Maja – vyriausia iš šešių įvaikintų seserų. Tėvui mirus, jos susirenka į pasakiškus vaikystės namus prie Ženevos ežero – bet tėvo valia laidotuvės jau įvyko, o kiekviena iš seserų gauna po nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Jos nuveda Mają į Braziliją, kur galbūt gyvena tikroji jos šeima. Ten ir prasideda Majos istorija: iš laiškų ir susitikimų ji atkuria jaudinančią savo prosenelės praeitį. Rio, 1927-ieji. Turtinga gražuolė Izabelė tekinama už aristokrato Gustavo. Bet prieš vestuves ji labai nori pamatyti Senąjį Pasaulį ir visus jo meno lobius… Draugės tėvas architektas projektuoja Kristaus Atpirkėjo statulą ir vyksta į Europą ieškoti skulptoriaus, kuris galėtų įkūnyti jo viziją. Puiki proga Izabelei išvysti Paryžių, o ten – Monparnasas, meno mokyklos studentai ir skulptoriaus, kuriančio Kristaus skulptūrą, padėjėjas Loranas. Izabelė supranta, kad be Lorano gyventi nebegali. Bet ji privalo grįžti į Rio ir tekėti… Majos ir Izabelės likimai susipynę. Praeitis veikia dabartį.

PSL: 592
Knygos kilmė: pasiskolinau.
Perskaityta: 2020 05 31
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *