1149(70) Jolanta Vilkevičiūtė „Mirtis tarp žvaigždžių“

Estimated read time 3 min read

1149(70) Jolanta Vilkevičiūtė „Mirtis tarp žvaigždžių“

Mano komentarai: Būsiu atvira, į šią knygą niekada nebūčiau atkreipusi dėmesio, jei ši nebūtų atidūrusi tarp leidyklos dovanų. Ši leidykla, panašu, yra surengusi loteriją ir visi lieka ganėtinai nustebę 😀 Didieji blogeriai gauna knygas iš vieno puodo, smulkieji, kaip aš, iš kito. Visi tarpusavyje pasikalbam, kad sprendimas ir parinkimas keistas, tačiau toks būdas iš tiesų gali padėti atrasti kažką įdomaus. Šios loterijos dėka jau buvau ir taikliai nudžiuginta, tad nebandęs nežinosi! O kadangi bandyti man drąsu, tai štai ir perskaičiau „Mirtis tarp žvaigždžių“.

Knyga greita, tai lyg trileris, lyg detektyvas, lyg šeimos istorija. Kokia muilo opera! Retai tokių pasitaiko, o jei pasitaiko, tai dažniausiai rusiškose knygose. Galvojau, ką man primena? Nagi visai galėtų būti Darja Doncova. Ar Marija Briker. Ir panašiai. Gal ir vakaruose rastume atitikmenų, nelabai man pasitaikė.

Istorija apie Gabrielę, kurią jos draugė įtraukia į intrigų sūkurį. O tada prasideda daugiabučių aukštuomenės kronikos, kai bajorai gyvena sovietiniuose buteliuose. Atsiranda keisti palikimai, aptriušę dvarai, paslaptys, visi vienu metu įsimyli vieną moterį. Kažkodėl. O kai viskas baigiasi, tai supranti, kad čia buvo absurdo komedija, kas iš esmės nėra blogai, bet nestilinga ir ne taip jau juokinga.

Kas buvo gerai? Lengvas knygos stilius įtraukė. Nors akis varčiau, bet mesti nenorėjau, supratau, kad visgi įdomu, kuo viskas baigsis. Nujaučiau, kad autorė tikrai gale pripins kuo daugiau muilo operos elementų. Buvo smagu sekti istorijos vystymą, nes atrodo viskas prasidėjo gana nekaltai, o į pabaigą negalėjau nustoti galvoti, kaip rašytoja tai sugalvojo. Čia buvo žudikas, būrėja, prostitutė, kino aktorė, bobelė iš pirmo aukšto, bobelė iš antro aukšto, kilmingas palikuonis, psichas, policininkas, talentingas dailininkas, intrigantė draugė, keistas berniukas, kazanova, pikta bajorienė, auklė su randu. Kažką dar tikrai pamiršau. Dabar kiekvieną apipinkit banaliomis intrigomis ir sutalpinkit vos į porą šimtų išpūstų puslapių. Na, bet visko būna, visko reikia.

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika… nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?
Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.

PSL: 224.  Knyga ledyklos dovana. Perskaityta: 2020 05 21

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

+ There are no comments

Add yours