1147(68) Katrine Engberg „Sėjikas“

Katrine Engberg „Sėjikas“

Mano komentarai: Kuomet pasirodė šios autorės „Kruvinasis mėnulis“, aš supratau, kad gi dar nesu skaičiusi pirmos serijos dalies. Todėl mikliai ją susiradau ir štai, susipažinau su dar vienais nusikaltimų tyrėjais. „Goodreads“ šią seriją vadina Anetės Verner ir Jepės Kiornerio. Tačiau iš tiesų visa istorija papasakota iš Jepės perspektyvos (trečiuoju asmeniu) ir Anetė tebuvo labai jau šalutinis veikėjas. Tad nežinau ar ciklą galima vadinti jų abiejų vardu, na, bet gal kitose knygose situacija pasikeis.

Jepė gana keistas. Lyg ir tradicinis skandinavų detektyvų veikėjas. Nes gi po skyrybų supsichavo, dirbti negalėjo ir panašiai. Pilnas problemų iš praeities. Tačiau iš kitos pusės, atrodo, kad visa tai pritempta, nes “taip reikia”. Pats nusikaltimas buvo įdomus – nužudyta mergina, o vėliau paaiškėja, kad jos name gyvena senutė, kuri rašo romaną ir jame jau anksčiau tiksliai apibūdino žmogžudystę. Visgi, benarpliojant aplinkybes aiškėja tokie dalykai, kurie ir vėl vertė mane vartyti akis. Na tikrai, ten tokia nelogiška painiava! Visko gyvenime būna, bet kartais paprastumas įtikintų daug stipriau.

Visas detektyvas lengvai paviršutiniškas. Tyrėjas lyg ir turi vidinių problemų, bet kaip sakiau, jos atrodo pritemptos. Nusikaltimas lyg ir įdomus, bet išvirsta į muilo operą. Tiesa, žudikas bent jau visai nieko, jei tik įmanoma taip apibūdinti žudiką. Pats tyrimas irgi be intrigos. Nesakau, kad knyga bloga. Tiems, kurie neskaitė daugybės šio žanro kūrinių, gal net ir labai įdomi bus. Bet mane sunkiai kabino. Nėra to esminio kabliuko, dėl kurio pamilsti autorių ir jo veikėjus, net jei jis ir eina kitų pramintu keliu. Tačiau turiu antrą dalį ir dar vieną šansą suteiksiu. Mano patirtis sako, kad tokiose serijose, kuo toliau, tuo geriau.

Skaitėt? O gal planuojat?

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiVieną ankstų rytą Kopenhagos senamiesčio name pensininkas Grėgersas Hermansenas, nešdamasis šiukšlių maišą, leidžiasi suklypusiais laiptais. Žemesnio aukšto kaimynių buto durys praviros. Grėgersui kyla įtarimų, todėl nusprendžia diskretiškai įsitikinti, ar viskas gerai. Tačiau, šlepetės nosimi atsargiai stumtelėjęs duris, netenka pusiausvyros ir krenta ant buto grindų. Atsipeikėjęs pajunta, kad guli ant kruvino mirusios jaunos moters kūno. Taip prasideda namo gyventojų ir žmogžudystės tyrėjų Jepės Kiornerio ir jo kolegės Anetės Verner košmaras. Negana to, paaiškėjus, kad žudikas ant aukos veido išpjaustė ornamentą, nužudytosios buto nuomotoja ir kaimynė Estera de Laurenti prisipažįsta rašanti detektyvinį romaną, kuriame lygiai taip pat savo bute antrame aukšte nužudoma jauna moteris. Tačiau Esteros de Laurenti romanas dar nebaigtas, kaip nebaigta ir jaunos moters nužudymo byla.

PSL: 392 Knyga įsigyta savo lėšomis. Perskaityta: 2020 05 14

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *