1135(56) Denise Grover Swank „Dvidešimt aštuoni su puse noro“

Denise Grover Swank „Dvidešimt aštuoni su puse noro“

Mano komentarai: Man sakė, kad ši knyga lengva. Kaip tik paplūdimiui. Aha, tik paplūdimiai dabar ant sofos :). Bet iš tiesų! Visiškai atitinka poketbook formatą. Neįpareigojanti, greita, smagi ir man patiko. Nebandė knyga apsimesti kažkuo giliu, nebandau ir aš slėpti, kad kartais mėgstu tokius skaitaliukus. O buvo net geriau, nei kai kurie pastaruoju metu skaityti psichologiniai trileriai.

Nedidelėje vietovėje, kurioje visi viską apie visus žino, gyvena Rouzė kartu su savo mama. Rouzė turi aiškiaregystės prakeiksmą, nes dovana tą sunku vadinti. Ji mato žmonių gyvenimo fragmentus, pvz., kad kažkieno šuo pabėgs, ar dukra išlips per langą ir pan. Ir dar niekada nenulaiko liežuvio už dantų ir bet kokio dialogo metu išpliurpia, ką matė. Maždaug: sveiki, paruoškite prašau dokumentus, jūsų žmona neištikima. Savaime suprantama, kad mergina laikoma keistuole. Tai va, ji vieną kartą pamato, kad pati numirs, bet vietoje jos – nužudoma Rouzės mama. Ir Rouzė per daug neverkia, nes jos itin nesutarė. Tokia tad knygos pradžia, o po to prasideda nuotykiai su virtine nesusipratimų, už nugaros šnabždančiais miestiečiais, keistais palikimais, nusikaltėliais bei meile.

Žinote ką man šiek tiek priminė visa knygos nuotaika? Kažkada skaitytą ir mėgtą “Miręs iki sutemų” ar kitaip “True Blood” seriją apie Sukę, kuri skaitė mintis ir jos draugus vampyrus. Žinoma, šioje knygoje tik aiškiaregystė yra “nenormali” ir nieko panašaus į vampyrus, bet vistiek vat susišaukia tos knygos. Gal, kad miestelis mažas, gal dėl požiūrio į Rouzę. Beje, mačiau, kad yra krūva tęsinių, tad čia smagi serija. Ar skaityčiau toliau? Tikrai taip, tarp sudėtingesnių knygų, ar žiaurių skandinaviškų trilerių aš tikrai ne prieš pasijuokti iš romantiškų ir kvailesnių trileriukų ir ką jūs man 😀 Iš aprašymų atrodo, kad kuo toliau, tuo linksmiau.

Oficialiai: Viskas prasidėjo, kai pamačiau save mirusią. Penktadienio popietę dirbdama įgrisusiame motorinių transporto priemonių departamente Rouzė Gardner išvysta save… nužudytą. Gyvenime ji regėjo daugybę vizijų, dažniausiai nuobodžių (pavyzdžiui, kaip kam nors užsikimšo klozetas), bet dar niekada vizijose nematė savęs.
Mąstydama apie artėjančią mirtį Rouzė supranta iki šiol švaisčiusi gyvenimą veltui. Rankinėje susiradusi rašiklį ir Walmarto čekį sudaro norų, kuriuos turi išpildyti iki mirties, sąrašą. Nusipirkti mobilųjį telefoną. Išgerti alaus. Pabučiuoti vyrą. Pasipuošti nėriniuota liemenėle ir kelnaitėmis… Čekyje sutalpinusi dvidešimt aštuonis norus, Rouzė patraukia namo kupina ryžto juos išpildyti. Čia aptinka, kad, užuot pasikėsinęs į ją, kažkas nužudė jos nepakenčiamą mamą. Tad svarbūs pasidaro du dalykai: 1) visoje Arkanzaso valstijoje nėra tiek vandenilio peroksido kraujo dėmei ant sofos išvalyti; 2) Rouzė tampa pagrindine įtariamąja. O dar lieka sąrašas norų, kuriuos išpildyti pasišauna padėti neseniai kaimynystėje apsigyvenęs Džo…

PSL: 400; Knyga dovanota leidyklos. Perskaityta: 2020 04 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *