1115(36) Susan Meissner “Šilko siūlų dėžutė”

Susan Meissner “Šilko siūlų dėžutė”

Mano komentarai: pradėsiu nuo to, kad knygai parinktas labai netinkamas viršelis. Žinau, kad ne tik Lietuvoje jis toks. Man nuotrauka sufleruoja, kad gausiu kažkokį lengvutį romaną, todėl akį patraukė tik po gerų atsiliepimų. Knyga daugiausiai buvo apie karą, tai kas jau ten tokio lengvo. Ir dar, jei mano atmintis nešlubuoja, istorijoje nei viena moteris nevilkėjo žalios prabangios suknelės. Nors apie jas (sukneles) veiksmas šiek tiek sukosi. Tik vat aplink vestuvines. Tad, kaip sakiau, tas viršelis labai klaidina.

O istorija yra apie dvi mergaites, kurios karo metu buvo evakuotos iš Londono, kartu su visais vaikais. Tik va viena sesuo tuo džiaugėsi, o kitai mintis visai nepatiko, mat ji buvo susiradusi darbą pas suknelių siuvėją ir svajojo apie dizainerės karjerą. Vieną naktį išsmuko atgal į miestą, kuriame prasidėjo bombardavimas pakeitęs daugybės žmonių likimus.

Pati istorija visai įdomi, mėgstu aš tas dramas apie karą. Tik šiaip, jei atvirai, parašyta paviršutiniškai. Jei norite geriau įsijausti į evakuojamų vaikų likimus, tai geriau skaitykite Kimberly Brubaker Bradley knygas. Jei domina žmonių likimai karo metu, tikrai yra stipresnių autorių. O ir su charakteriais kiti rašytojai pasistengia labiau. Čia atrodo lyg ir nėra prie ko kibti, bet skaičiau ir nei mane sujaudino, nei sugraudino, o juk mėgstu pažliumbti. O dar ir akis pavarčiau. Įsivaizduokit, kad per karą pasimeta du žmonės. Kiekvienas iš jų dėl to jaučiasi kaltas ir po daugybės metų įsivaizduoja, kad kitas nenorės jo matyti ir jaus neapykantą. Aha, taip taip, būtent taip ir būna susitikus.

Apibendrinimas: lengva istorija apie sunkius laikus. Nieko labai rimto, už širdies negriebia, išblės greitai, bet skaityti nebuvo nuobodu.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą.
Istorijos studentė Kendra Van Zant – vienintelis žmogus, kuriam garsi Oksfordo tapytoja Izabelė MakFarlend savo 93-iojo gimtadienio dieną sutinka duoti interviu apie Antrajame pasauliniame kare patirtus išbandymus. Tačiau, nepaisant visų išgyventų žiaurumų, poniai MakFarlend svarbiausia pagaliau papasakoti ir išpažinti metų metus sąžinę slėgusią skriaudą, padarytą mažajai sesutei Džulijai. Praeities paslapčių kraitį ponia MakFarlend atveria prisipažindama, jog Izabelė nėra tikrasis jos vardas.
1940-ieji, Londonas. Virš miesto siaučiant vokiečių bombonešiams, Emelina Dauntry ir jos sesuo Džulija, kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, evakuojamos iš Londono. Tačiau Emelina, vos atvykusi į saugius užmiesčio namus, ima kurpti planą kuo greičiau grįžti į Londoną, kur laukia sunkiai išsikovotas darbas vestuvinių suknelių salone. Ji pasiryžusi susigrąžinti svajonę, net jei reikės sulaužyti mažajai sesutei duotą pažadą niekada šios nepalikti vienos.

PSL: 400; knyga iš bibliotekos. Perskaityta: 2020 02 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *