1109(30) Colleen Hoover “Ką praleidau, kol miegojai”

Colleen Hoover “Ką praleidau, kol miegojai”

Mano mintys: Prieš tai skaitytos dvi autorės knygos man labai patiko. „Slemas“ buvo įdomiai išpildytas young adult meilės romanas. Toks paprastas, norintiems pailsėti nuo vampyrų, distopijų ir pan. „Mes dedame tašką“ apskritai nešė stogą, nes autorė sugebėjo labai įtaigiai parodyti, kodėl nepaisant kalbų „pabandytų jis man bent kartą trenkti, tai iš karto palikčiau“, žmonės vistiek bando lipinti santykius. Apie nuostabą, netikėjimą tuo kas vykstą, norą pasitikėti.

Na, o „Ką praleidau, kol miegojai“ man visai nesukėlė empatijos. Pagrindinė knygos tema yra negalėjimas susilaukti vaikų. Kaip žinote, aš šioje vietoje esu šiokia tokia radikalė. Manau, kad pasaulio bėdos (šiukšlynai, maišiukai banginio pilve, klimato kaita, tarša) yra dėl per didelio žmonių skaičiaus. Ir tai, kad dabar pirksime metalinius šiaudelius, jau nieko nepakeisime. Jau net ir tai per vėlu, bet sprendimas galėtų būti nustoti mums visiems be saiko daugintis. Mažiau žmonių, mažiau maišiukų vandenyne. Todėl tas negalėjimas susilaukti vaikų neatrodo tragedija. Taigi, kaip suprantate, įsijausti aš negalėjau. O ir pagrindinė veikėja nepadėjo. Pasirodė visiška fanatikė, kurios gyvenimas sarkastiškai skambėtų taip: o, geras anekdotas! Ai, bet negaliu juoktis, nes negaliu turėti vaikų. O, koks skanus kotletas, ai bet negaliu mėgautis, nes negaliu turėti vaikų. Jis mane apkabino? Kokia iš to nauda, gi negaliu turėti vaikų. Reikia dirbti? Kam, gi negaliu turėti vaikų. Saulė šviečia, bet ai pala, gi negaliu turėti vaikų.

Taip, žinau, užpyksit, kad nesu jautri. Bet žinokit aš neturiu vaikų. Kas ten žino, gal ir negaliu, bet užtat galiu pasakyti, kad gyvenimas vyksta. Ir dar kaip! Pasaulyje yra pilna vietų, kur galima save realizuoti. Pilna dalykų, kuriais galima džiaugtis. Ne visi gali būti prezidentais, ne visi tampa tėvais. Bet tiek vieni, tiek kiti gali būti laimingi. Kuo patiko knyga? Kad autorė neišsprendė visko gražiu hepyendu, o parodė, kad pasaulis sukasi ne tik aplink instinktus. Sakyčiau gal net pravartu paskaityti tiems nesusilaukiantiems. Beje, veikėjos vyrą tai sukūrė tokį super super. Kiekviena apie tokį svajotų – niekada nepavargstantį mylėti. Ir dar smagiai skaitėsi visa poros pažinties istorija.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiKvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę. Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

PSL: 304; knyga dovanota leidyklos. Perskaityta: 2020 02 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *