1107(28) Akvilė Kavaliauskaitė “Kūnai”

Akvilė Kavaliauskaitė “Kūnai”

Mano mintys: Pamenu, kad pirmoji autorės knyga man paliko vidutinį įspūdį. Buvo smagių vietų, nesigailėjau, kad skaičiau, tuo pačiu erzino veikėja. Nes nemėgstu pagrindinių personažų, kurie labai jau užsiima saviplaka, arba kaip aš sakau – savipisa (atsiprašau jautruolių, nes juk knygas skaito tik gražiai kalbantys). O kadangi dalis istorijos atrodė tarsi iš autorės gyvenimo (skaičiau straipsnius “Panelėje”), tai kažkaip galvojau, negi Akvilė tokia niurna? Novelės iš šios mėlynos knygelės man atrodo daug šviesesnės.

Kol kas dar nemoku skaityti tokio žanro. Regis ko čia nemokėti? Bet tik pradedu – jau baigėsi. Baigiu tris – nebeatrenku kur kuri. Verčiau save daryti pertraukėles. Dvylika novelių. Visas jungia lengva ironija ir melancholija. Visi veikėjai gyvi, jaučiantys, įdomūs. Kiekvienas personažas atskirai vis kitoks ir visi turi kažką bendro. Skaitytojai irgi matys skirtingai. Paminėsiu man labiausiai patikusias istorijas.

Mano numeris vienas yra “Deniso Lukošiais kūryba”. Kaip aš krizenau iš tobulo logistikos vadybininko, kuris vieną dieną nebegalėjo laiku atsikelti į darbą. Viskas baigėsi tuo, kad teko pėdinti į darbo biržą, o čia jį nusiuntė į kūrybinio rašymo kursus. Lukošius parašė po vieną istoriją septyniems konfliktų tipams, tokiems kaip “žmogus prieš save” ar “žmogus prieš žmogų”. Ši novelė buvo juokingiausia. “Klasika su prieskoniu” – liūdniausia, nes labai gyvenimiška. “Paplūdimyje” vienas nudistų pokalbis leidžia pagalvoti apie išankstines nuostatas ir kiek patogiai mes jaučiamės su drabužiais. “Laumžirgis” – liūdna fantazija apie lemtį.

Geros tos istorijos, tik kaip visada pasakysiu, kad mieliau skaityčiau dvylika romanų. Tiesa, ne visus. “Kūnai” manęs turbūt nesužavėtų, ir “Niuansai”. Nors…

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą” iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai”. Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

PSL: 160; knyga dovanota leidyklos. Perskaityta: 2020 01 30

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *