1104(25) Teresa Driscoll “Aš stebiu tave”

Teresa Driscoll “Aš stebiu tave”

Mano komentarai: skaitau skaitau, o atsiliepimų ir neparašau. Atrodo tuoj va prisėsiu ir bus, bet tas anas ir žiū, eilėje laukia 5 neaptartos knygos. Beje, visus atsiliepimus aš rašau iš eilės taip kaip skaičiau, tad kad ir kaip noriu pakalbėti apie Murakami, jis laukia laukia 🙂

Taigi, tai jau antroji mano skaityta T. Driscoll knyga. Jei pamenate, tai “Draugė” man visai patiko. Labiau nei vidutiniškai. Tuo tarpu kiti žmonės sakė, kad “Aš stebiu tave” yra gerokai stipresnė. Hm hm, skonio reikalas? Bet draugė mane kabino labiau. Gal artimesnė pasirodė pagrindinė veikėja? Pvz., šios knygos herojė taip jau užsiėmusi savigrauža, kad norėjosi papurtyti. Kame esmė? Na, anotacijoje rašoma, kad Ela traukinyje pastebi dvi paaugles, kurios čia pat susipažinusios su ką tik paleistais kaliniais, kartu išlipa ir išskuba pramogauti. Ela mano, kad turėjo išgūglinti mergaičių tėvų telefonus ir jiems pranešti, bet numojo ranka, o kitą dieną viena panelė dingo. Tad moteris, žinoma, visus metus graužiasi. Nelabai suprantu ko. Kol tu surastum tėvų kontaktus, kol paskambintum, kol jie teiktųsi atvažiuoti į kitą miestą savo vaikų susirinkti, nusikaltėliai penkis kartus gali iškrėsti šunybę. Bet gi čia tik knyga, kurioje logikos ieškoti nereikia, o Ela tiek įsisupusi į tą savigraužą, kad net nemato, kas pačios namuose darosi.

Be erzinančios pagrindinės veikėjos, daugiau nelabai turiu prie ko prikibti. Istorija visai įdomi, knyga puikiai tiko vakarui. Būna geresnių, bet ir smarkiai prastesnių. Visgi, kartojuosi, “Draugė” patiko labiau.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Traukinyje Ela Longfild stebi dvi paaugles, flirtuojančias su įtartinais vyrukais, kurie, pasirodo, ką tik išėjo iš kalėjimo. Iš pradžių ketinusi įsikišti ir neleisti merginoms veltis į pavojingą nuotykį, vėliau apsigalvoja. Kitą dieną išgirsta kraupią žinią: viena iš traukiniu važiavusių merginų – gražioji Ana Belard – dingo. Susikrimtusi Ela kreipiasi į policiją, bet, žinoma, jau per vėlu. Prabėga metai: mergina vis dar dingusi, du įtartini vyrukai – taip pat. Į Elos pašto dėžutę keliauja keisti gąsdinantys laiškai, o nutylėti faktai sunkiai slegia ir Anos tėvą, ir drauge traukiniu važiavusią Sarą.

PSL: 352; knygą dovanojo leidykla. Perskaityta: 2020 01 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *