1095-1097(16-18) Joey Graceffa “Edeno vaikai”, “Edeno išrinktieji”, “Edeno maištininkai”

Joey Graceffa “Edeno vaikai”, “Edeno išrinktieji”, “Edeno maištininkai”

Mano komentarai: Mano sąskaitoje dar viena jaunimui skirta distopija, kurioje pasaulį gelbėja paaugliai. Tokios knygos visada skaitosi itin lengvai, smarkiai įtraukia, neverčia jaustis nejaukiai ir dovanoja vieną kitą smagią valandą. Kažko tokio ir norėjosi po šiek tiek slogoko “Nevilties miesto”. Perskaičiau visas tris iš eilės, jau tikrai ne man yra laukti tęsinių.

“Edeno vaikuose” autorius bandė užgriebti dabar labai madingą ekologijos, vartojimo, žemės naikinimo temą. Veiksmas vyksta ateityje, mieste Edene, kuris išliko vienintelis, kuomet dėl klimato atšilimo ir kitos žmogaus veiklos, buvo sunaikinta gyvybė. Edene viskas perdirbama, visi gyvena labai ekologiškai bei apskaičiuotai. Suskaičiuota, net kiek žmonių gali būti mieste, kad jis išliktų tūkstantį metų, iki kol Žemė atsistatys. Todėl labai ribojamas gimstamumas ir visi antrieji vaikai yra nelegalūs. Ši vieta verta pasvarstymo. Aš iš esu iš tų radikalų, kurie įsitikinę, kad visos mūsų planetos problemos yra dėl besaikio dauginimosi. Du žmonės nesuvartos kiek trys ar keturi ir t.t. Bet ne, štai mieste, kuriame yra pasakyta, kad jei nori išgyventi, turi susiimti ir pažaboti savo instinktus, vistiek atsiranda tokių, kuriems truputį nusispjaut. Ir tokių daug. Tai iš vienos pusės jaučiau empatiją tiems visiems atstumtiems ir dėl savo gyvybės kovojantiems antriesiems vaikams, iš kitos – galvojau, kad žmonės nepataisomi ir kelia maištus bei karus, kad galėtų gimdyt be ribų. Žinoma, knygoje atskleidžiama ir blogoji Edeno valdžios pusė, noras visus valdyti, manipuliacijos, melai – kaip ir visose distopijose. Ir čia yra aukštuomenė bei vargšai – visi privalomi tokių knygų elementai.

Trilogija man patiko, nors nieko labai naujo čia nebuvo. Pvz., meilės trikampis tokiose istorijos yra būtinas. Šį kartą jis buvo kiek įdomesnis, nes pagrindinė veikėja įsimylėjo ir vaikiną, ir merginą. Man patiko, kad tai pateikta natūraliai, be jokių klausimų. Dilema buvo tame, kurį myli labiau, ne kažkokia problema dėl tos pačios lyties. Mano tobulame pasaulėlyje taip ir turėtų būti visada. Džiugino ir knygos pabaiga, gražiai sužaista. Neblogai, neblogai, bet iki “Bado žaidynių” ar “Divergentės” dar toloka. O ir ta ekologijos bei pasaulio pabaigos tema labai jau silpnai tepaliesta, tik tiek, kad va visi buvo blogi ir sunaikino žemę, nes važinėjo automobiliais. Visgi, pramogą gavau, kuo ir džiaugiuosi. Ateityje skaitysiu visas panašias knygas – faktas 🙂

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

PSL: 384, 368, 416; knygas dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 12 28 – 2020 01 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *