1082(3) Chris Cleave “Kita ranka”

Estimated read time 4 min read

Chris Cleave “Kita ranka”

Mano komentarai: Atrodo, kad viena po kitos man į rankas patenka tik puikios knygos. Bet gi ne, šį mėnesį jau 2 mečiau neperskaičiusi, todėl lapkričiui persiritus į paskutinį trečdalį, sąskaitoje dar tik trečia knyga. Tačiau puiki! Netikėta. Tiesą sakant, iš anotacijos aš nesitikėjau, kad ji taip man patiks.

Istorija daugialypė, bet jos pagrindą sudaro dviejų moterų gyvenimas. Maža Bitė yra pabėgėlė iš Nigerijos. Šalis, kuri pasaulio akyse laikoma saugia, slepia daug skaudžių istorijų. Pvz., kas nutinka, kuomet tavo kaimas stovi ten, kur galėtų atsirasti naftos gręžiniai? Civilizuotame pasaulyje greičiausiai būtų pasiūlyta nemažai pinigų ir gyventojai iškeldinti. Jei jie nesutiktų… Ką gi, net mes žinom kaip būna Šnipiškėse ar Žvėryne, tačiau tai labai toli iki to, kas nutinka Nigerijoje. O ten visas kaimas tiesiog išžudomas, o prieš nusikaltimus akis užmerkia valdžia, todėl jei pavyksta pasprukti į saugią šalį, ji dar nebūtinai tave įsileis. Taip buvo ir Mažai Bitei, kuri du metus sėdėjo imigrantų centre UK, primanančiame kalėjimą ir galiausiai iš jo paspruko. Neturėdama pažįstamų, nutarė susisiekti su britų pora, kurią kartą, labai nepalankiomis aplinkybėmis, sutiko Nigerijoje.

Kita istorija yra apie Sarą, kuri yra kaip tik ta, su kuria susitikti išsiruošė Bitė. Sara žurnalo redaktorė, gyvenanti patogų gyvenimą. Man patiko ir jos dalis. Mes gyvename šiltai ir saugiai. Pamažu degraduojame. Kaip redaktorė Sara jaučia vidinę dilemą. Ar leisti gerus straipsnius, ar populiarius? Apie pabėgėles, ar apie orgazmą? Suprantu ją. Net man su atvirukais taip būna. Išleidžiu kažkokį įdomesnį ir niekas neperka, o kičą, kurį net tyčia pavadinu kiču – grobsto.

Moterų istorijos nėra atskiros, jos persipynę, jos skaudžios. O knygos stilius įtraukia ir nori nenori žavėjausi rašytoju. Man patinka, kuomet tarp siaubo galima rasti ir gero humoro. Pvz., Bitė saugi jaučiasi tik tada, kai sugalvoja, kaip nusižudytų esamoje situacijoje, jei “dabar ateitų vyrai”. Šakės, rūgštis, automobilis, agurkas trachėjoje – viskas tinka. Bet mane prajuokino situacija, kuomet ši studijuodama britų istoriją sumanė kaip nusižudytų kiekvienu laikotarpiu: Čerčilio laikais reiktų atsistoti po krentančiomis bombomis, Viktorijos – pulti po žirgu, karaliaus Henriko VIII – ištekėti už Henriko VIII. :).

Savo apžvalgoje aš papasakojau tik mažą dalį. Tik paviršutiniškai apie ką daugiau mažiau yra knyga. Bet ji gilesnė. Čia bus žiaurių scenų. Čia bus egzistencinių klausimų. Čia bus pasiaukojimo, nusivylimo, tikėjimo. Ji jums sukels pykčio ant sistemos, bejėgiškumo jausmą, o tada šiek tiek švelnumo. Primins kokių baisių vietų yra pasaulyje ir ką gali pinigai. Nesakau, kad knyga tobula. Pvz., per banalią pradžią, kurioje Bitė svajoja būti vieno svaro moneta ir visiems patikti, man teko alkūnėmis skintis, bet po to nenorėjau knygos padėti, nes nuo pat pradžių galvojau, kad istorija negali turėti happy end’o. O kaip jau viskas ten buvo, teks skaityti ir sužinoti.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Šešiolikmetė nigerietė išsprunka iš imigrantų sulaikymo centro ir vieną dieną išdygsta prie pasiturinčios poros namų durų Londono priemiestyje. Didžiojoje Britanijoje Maža Bitė pažįsta tik Sarą ir Endrių. Sutiko juos Nigerijos paplūdimyje vieną krauju pažymėtą dieną ir ši pažintis negrįžtamai pakeitė juos visus. „Kita ranka” – talentingai papasakota daugialypė istorija apie tai, ką išgyveno Nigerio deltos žmonės per konfliktą dėl naftos ir ką patyrė Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio ieškojusi paauglė našlaitė. Tai istorija apie pabėgėlių bandymą išlikti ir senosios Europos abejingumą. Apie bejausmę globalizacijos mašiną ir kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę. Apie meilę, ištikimybę, draugystę ir tinkamą laiką grąžinti skolas.

PSL: 336; knygą dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 11 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

+ There are no comments

Add yours