1076(102) Maja Lunde “Vandens istorija”

Maja Lunde “Vandens istorija”

Mano komentarai: Jei “Bičių istorija” mane įtraukė (bent jau du trečdaliai knygos, nes istorija susidėjo iš 3 dalių), tai “Vandens istorija” pasirodė kiek nuobodoka. Ši irgi padalinta.

2017 metais pradedamos jausti klimato atšilimo pasekmės, bet ne noras jas stabdyti. Stambiems verslininkams svarbiau prisikimšti kišenes, tad jie sau ramiausiai gali upes pakišti po žeme, pakeisti tėkmę ir suardyti krioklius, gabenti ledyną į Afriką ir pardavinėti turtingiesiems kaip aukštos klasės ledukus kokteiliams. Šioje istorijoje mes susipažįstame su pagyvenusia Signe, kuri yra radikali kovotoja už gamtosaugą. Jos istorija nėra labai ypatinga ir įdomi.

2047 metais prasideda sausros ir gaisrai. Nebelyja. Trūksta vandens. Bent jau pietinėse Europos šalyse, tuo tarpu šiaurė užsidaro sienas. Šioje istorijoje Davidas su maža dukra atsiskiria nuo žmonos ir kūdikio ir šių laukia pabėgėlių stovykloje, kurioje pamažu šlyja reikalai (nebetiekiamas maistas, trūksta vandens, personalas pabėga). Ateities dalis tikrai galėjo būti išvystyta, intriguojanti, bet nežinau, ar personažo bėda, kad jis toks nepatrauklus – neužkibau. Na, o kai jis vos mėnesiui teprabėgus nuo to meto, kai išsiskyrė su žmona, atseit jos labai laukiantis ir ieškantis, jau lipo ant kitos, tai kažkaip privertė prisiminti, kad žmonės patys prisiprašo savo lemties. Atrodytų knyga turėtų priversti pamąstyti apie mūsų aplinką, bet iššaukia tik mintį “taip jiems/mums ir reikia”.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiNorvegija, 2017-ieji. Signei šešiasdešimt septyneri. Visą gyvenimą ji kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį. Prancūzija, 2041-ieji. Europa dūsta nuo karščio, išsekę žmonės palieka išdžiūvusius miestus. Naujieji pabėgėliai reikalauja nebe teisių ir laisvių, ieško ne politinio prieglobsčio, o vienintelio dalyko – vandens. Jie bėga į šiaurę. Kaip ir Davidas su dukrele Lou – palikę degančius namus juodu suranda pabėgėlių stovyklą. Ten laukia Davido žmonos ir Lou mamos Anos su kūdikiu. Laukimas alkanas ir kankinantis; žmonės pasiruošę perkąsti vieni kitiems gerkles dėl maisto kąsnio ir ypač dėl vandens. Tačiau Davidas su Lou nepraranda vilties sulaukti Anos. Lietaus. Ir tada išdžiūvusiame sode randa… laivą. Signės laivą.

PSL: 336; knygą iš bibliotekos; Perskaityta: 2019 10 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *