1072(98) Cara Hunter “Arti tiesos”

Cara Hunter “Arti tiesos”

Mano komentarai: Iš anotacijos man ši knyga priminė neseniai skaitytą “Popierinės sienos”: vakarėlis, dingsta vaikas, vyksta tyrimas, visi šeimos nariai po truputį įtarinėjami. Tai to panašumo istorijose tik tiek ir tėra, o “Arti tiesos” patiko gerokai labiau. Įdomesni charakteriai, plius įdomus įvykių dėstymo būdas.

Sluoksnis po sluoksnio atskleidžiami gana keisti vienos šeimos santykiai. Vyras linkęs į neištikimybę, žmona tą ignoruojanti ir gyvenanti vien dėl to, kad gerai atrodytų visuomenėje (pvz., prieš kreipimąsi į žmones dėl vaiko dingimo, ji dar spėja pasidaryti šukuoseną), nemylimas sūnus, per daug spaudimo patirianti dukra mėgstanti slapta pasiklausyti. Ir visi turi savų paslapčių, ir nė vienos teigiamo šeimos nario. Man patiko, kad į knygą buvo įterptos ir tviterio žinutės, juk dabar tokie laikai, kad joks dėmesio sulaukęs tyrimas nepraeina be krūvos komentarų, “ekspertų” spėlionių ir purvo drabstymo, dar ir neapykantos kurstymo, kuris tokiose šalyse, kur tavo likimą sprendžia prisiekusieji, gali būti labai paveikus.

Minėjau, kad man patiko dėstymo būdas. Tai nėra jokia naujiena, bet man visada limpa. O turiu omenyje, kad tyrimo metu pasirodžiusios keistos detalės yra paaiškinamos grįžtant laiku. Na pvz., jei veikėjas nesupranta, kaip telefone atsirado žinutė, tai kitame skyriuje nusikelsime tris dienas iki įvykio ir sužinosime daugiau aplinkybių. Manot taip per anksti atskleidžiama tiesa? Visai ne, tik paskutiniuose puslapiuose pagaliau laukė netikėtumas.

Ši istorija tikrai neblogai mane įtraukė! Tai pirma detektyvo Folio serijos dalis, tad nekantriai lauksiu ir kitų!

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiKažkas pagrobė Deizę Meison. Ketinu tai pasakyti dabar, kol dar nepradėjome. Jums gali nepatikti, bet patikėkite, man teko tai daryti daugiau kartų, nei norėčiau prisiminti. Tokiu atveju – vaiko atveju – devynis kartus iš dešimties kaltas būna kas nors iš artimosios aplinkos. Šeimynykštis, draugas, kaimynas, bendruomenės narys. Neužmirškite to. Kad ir kokie nuliūdę jie atrodytų, kad ir kaip tai būtų nepanašu į tiesą, jie žino, kas tai padarė. Gal nesąmoningai, gal ne iš karto, bet žino. Praėjusį vakarą Deizė Meison dingo iš savo namų per vasaros vakarėlį. Niekas nepastebėjo. Netgi tėvai nėra tikri, kada matė dukrą paskutinį kartą. Deizės šeima yra neabejotinai keista: motina kraustosi iš galvos dėl tobulo įvaizdžio, tėvas akivaizdžiai meluoja, o brolis užsisklendęs savyje ir nelinkęs bendrauti. Detektyvas inspektorius Folis stengiasi kuo skubiau aptikti dingusios mergaitės pėdsakus, bet atrodo, kad ji tiesiog išnyko, – niekas nieko nematė ir nieko nežino, tačiau kiekvienas turi nuomonę ir atrodo, jog visi turi ką slėpti. Kai randamos kruvinos pėdkelnės, sustiprėja patys blogiausi Folio įtarimai. Kažkas žino, kur yra Deizė. Jos laikas trumpėja.

PSL: 366; knygą dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 10 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *