1067(93) Gerda Jord “Daugiabutis”

Gerda Jord “Daugiabutis”

Mano komentarai: regis pastaruoju metu knygas esu pastūmusi į šoną, beveik neskaitau. Tačiau vistiek savo blogui esu skolinga keletą atsiliepimų. O net tingiai ir pasyviai rugsėjį susidarė 10 knygų. Viena jų tokia, kur skaitymo ne tiek ir daug – komiksas! Nesu jų skaičiusi daug, bet tie, kurie į rankas pateko, tai tikrai patiko.

Daugiabutis pasakoja apie daugiabutį, žinoma. Apie jo keistus gyventojus, nuomos peripetijas, kaimynystę. Kokie mano santykiai su daugiabučiais? Iki 18 metų aš užaugau nuosavame name. Truputį pavydėjau daugiabučių gyventojams to, kad pas juos visada yra šilto vandens, nereikia visą vasarą ruošti malkų, ravėti daržo ir visada turi draugų. Apskritai daugiau malonumo, mažiau vergavimo :). Na, o po to išvažiavau studijuoti ir mano pirmas daugiabutis buvo ne šiaip koks eilinis, o bendrabučio tipo (ne studentų). Su bendrais tualetais, dušais, virtuve. Patikėkit, buvo nuotykių. Po to sekė tipinis sovietinis namas su išprotėjusia kaimyne, kuri gyveno aukščiau mūsų, bet kaltindavo ją užliejus :). Na ir iš viso, dabar gyvenu jau septintame daugiaaukštyje. Taigi, Gerdos pasakojimai apie nuomotojus ir nuomininkus, kaimynus ir kitas aktualijas buvo labai pažįstami ir vietomis kvatojausi balsu. Tačiau taip pat dalis istorijos fragmentų apie piešiančius pensininkus, organų vagis ir t.t., man pasirodė keisti ir nelipo.

Šypsotis privertė, tai vertinu puikiai, nors jei reiktų palyginti, tai Gertrūda pasirodė artimesnė.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiNors avarinės būklės blokinis daugiabutis galbūt jau skaičiuoja paskutines savo dienas, jį vis dar noriai nuomojasi studentai. O ir senbuviai iš čia niekur neketina kraustytis. Dramatiškai ir komiškai pinasi daugiabučio gyventojų likimai, apraizgyti kriminalinių paslapčių tinklo. Pamažu ima aiškėti, kas jį mezga… Komikse juodasis humoras atgaivina miegamųjų rajonų vietos dvasią ir padeda naujai pažvelgti į daugiabučių istoriją, mitologiją, sovietinės architektūros stagnaciją bei kismą laike, dabartinį didmiesčių nekilnojamojo turto rinkos burbulą.

PSL: 192; knygą pirkau Mo muziejuje; Perskaityta: 2019 09 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *