1056(82) Chris Carter “Krucifiksas”

Chris Carter “Krucifiksas”

Mano komentarai: Jau tas išankstinis įsivaizdavimas kartais visai ne į temą. Kurį laiką maniau, kad ši knyga yra kažkas panašaus į Dan Brown’o pabėgiojimus po miestą religine tema. Pamenant gal? Po “Da Vinčio Kodo” daug tokių buvo prikepta. Ir kodėl taip maniau aš nežinau. Pavadinimas? Viršelis? Tačiau, kai žmonės tą pavadinimą ėmė minėti kalbėdami apie geriausius šiais metais perskaitytus detektyvus, aš atsitokėjau, susidomėjau, perskaičiau.

Ir prie pačių pačiausių į lentyną nestatyčiau, tačiau labai nekantriai lauksiu kitų dalių. Šiaip turbūt jau skaityčiau angliškai, jei nebūčiau apsikrovusi eilės laukiančiais leidiniais. Istorija jau gal net ir gana klasikinė. Kažkoks psichas žudo žmones. Pagrindinis detektyvas būtinai turi vidinių demonų ir sunkių praeities istorijų, daug geria. Žudikas, panašu, kad lyg ir turi kažkokių asmeniškumų tyrėjo atžvilgiu. Tada rodomas policijos darbas. Viskas matyta daug kartų ir čia jau priklauso nuo autoriaus ar įtrauks, ar pasidarys nuobodu. Nepasidarė 🙂

Beje, skaitydama knygą aš turėjau tris įtariamuosius. Ne tai, kad labai gudri esu ir galėčiau dirbti policininke, bet tai, kad daug detektyvų skaitau ir suprantu, kad dviratį išrasti sunkoka, tad greičiausiai blogietis bus šis, tas arba anas. Būtų nerealu, jei pabaigoje sakyčiau, nu va, čia tai taip susuko, kad net neįtariau! Tačiau, visgi vienas iš trijų šūvių buvo taiklus.

Ką čia dar papasakoti? Patiko man pagrindinių policininkų tarpusavio bendravimas. Šiaip šyptelėdavau. Pvz., toje vietoje, kur viduryje tyrimo vienas parsineša batų dėžę, o kitas paprašo parodyti, apkalba pirkinį ir toliau tęsia darbų aptarimą. Žmogiška. Visuose darbuose juk taip, nes skaitant kitas knygas atrodo, kad jie nevalgo, negeria, neina į tualetą ir neištaria nė žodžio nesusijusio su užduotimi.

Tai va. Liuks.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Persižegnok ir melskis, kad mirtum… greitai. Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas. Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? O gal tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti? Roberto Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras…

PSL: 384; knyga elektroninė iš “Milžino”; Perskaityta: 2019 08 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/