Gail Honeyman “Eleonorai Olifant viskas gerai”
Mano komentarai: Aš tikrai neketinau šios knygos skaityti. Neatsiverčiau nė vienos apžvalgos, nesidomėjau apie ką ji. Kodėl? Kažkaip nepatraukė viršelis, kažkur akis užkabindavo žodį vienatvė, depresija, ir maniau, kad knyga visai kitokia. Po to visai netyčia, skaitydama kitos knygos apžvalgą, aš radau sakinį, kuris mane sudomino. Autorė paminėjo, kad panašu į Eleonorą. O kadangi numanau, kad aną knygą mėgsiu (remiuosi kitais autoriaus kūriniais), tai atkreipiau dėmesį ir į šią. Galiausiai maisto prekių parduotuvėje perskaičiau pirmą pastraipą. Vieną pastraipą ir iš karto įsimylėjau pagrindinę heroję. Net keista, kai kažkas sako, kad jos nemėgo. Tad grįžusi panėriau į “Milžiną”. Giliai.
Jei trumpai, tai Eleonora yra vienišas, taisyklėmis apsistatęs žmogus, kuris visiškai nekenčia pokyčių, gyvena pagal savo planą, neturi draugų. Galiausiai sugalvoja, kad įsimylėjo dainininką ir sumano planą, pagal kurį ateityje turės ilgai ir laimingai gyventi. Dabar jau paskaičiau kitus atsiliepimus ir mačiau, kad žmonės lygina knygą su Bridžita Džouns. Na, aš sakyčiau tai pliusas (nors dažnai pateikta sumenkinant), nes Bridžita man yra viena iš geriausių mūsų visuomenės ir gajų stereotipų parodija. Visgi Eleonora aną veikėją priminė tik lytimi. Ir tuo, kad kelis kartus pateko į kuriozines situacijas vien iš nežinojimo. Juokiausi balsu. O jūs sugalvotumėte pasverti krūtinę virtuvinėmis svarstyklėmis ir taip nustatyti, kad nugarą skauda dėl 3kg papildomo svorio?
Šiaip knygoje radau labai daug savęs. Labai. Žinoma, nelyginu taip jau tiesiogiai. Pvz., Eleonora buvo apsėsta švaros, aš gi tikrai ne iš tų, kurie pergyvena, jei nėra kur nusiplauti rankas. Taip pat daug bendrauju internetu ir turiu įsivaizdavimą apie daugelį dalykų. Tiek socialinių, tiek iš IT srities. Tai kas tada buvo artima? Požiūris į kvailus žmones, darbinius vakarėlius, gebėjimas puikiausiai jaustis be kitų personų gyvenime, bet taip pat ir neišvengiamai užeinanti vienatvės graužatis, apskritai ta šiek tiek ironiška galvojimo ir šnekėjimo maniera, tiesmukumas.
Esu sužavėta. Džiaugiuosi, kad autorė nerado vietos romantikai ir dar parodė, kad šiaip problemos pačios savaime neišsisprendžia.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Eleonora išmoko tik išgyventi, bet ne džiaugtis gyvenimu. Eleonoros gyvenimas paprastas. Kasdien ji į darbą rengiasi tuos pačius drabužius, valgo tuos pačius dienos pietus, o savaitgaliui perka du butelius degtinės. Eleonora Olifant – laiminga. Jos kruopščiai suplanuotame gyvenime netrūksta nieko. Na, nebent – visko. Ne taip dažnai romanas, ką tik pasirodęs, pasiglemžia skaitytojų dėmesį ir protą. Per pastaruosius metus esame patyrę erotikos audrą („50 pilkų atspalvių“ serija), mėgavomės paslaptingumo vingiais („Dingusi“) ir šeimos intrigomis („Mergina traukiny“). O dabar kartu su Eleonora Olifant patirsime dar ir vienatvės. Tikros, nesumeluotos ir… nepastebimos. Nes ji mūsų pašonėje.
PSL: 440; elektroninė knyga iš “Milžino”; Perskaityta: 2019 07 18
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/
+ There are no comments
Add yours