1047(73) Madeline Miller “Kirkė”

Madeline Miller “Kirkė”

Mano komentarai: Aš labai ilgai atidėliojau šį atsiliepimą. Sunku kalbėti apie “Kirkę”, nes labai jau daug visi pasakė. Knyga šiuo metu nešiojama ant rankų. Liaupsinama. Ja žavimasi. Ir atidėliojimo priežastis tikrai ne ta, kad man kažkuo nepatiko. Oi ne! Puiki knyga, tik man atrodo, kad jau visi viską pasakė. Ką gi aš čia bepridursiu? Tik savo skaitytojams galiu palinkčioti galvą – viskas, ką girdėjote yra tiesa.

Klausydama, kaip kiti giria rašytojos kalbą, aš truputį bijojau, jog knyga bus graži ta literatūrine prasme, bet nuobodi man – eilinei vartotojai. Nebuvo. Pasaka mane pasiglemžė, prilipdė prie hamako ir nenulipau iki pat pabaigos.

Mokykloje nesižavėjau mitologija. Todėl tik labai miglotai žinau pagrindinių dievų hierarchiją. Visgi šią knygą skaičiau godžiai, ne tik kaip šaunią istoriją apie stiprią moterį, bet ir kaip savotišką žinių šaltinį. Kas ten kaip su tais dievais, dėl ko supyko, kuo baigėsi, kur ką prakeikė? Kiek intrigų! Nors, kai pagalvoju, o ką veikti, kuomet turi visą amžinybę? Saulės dievas ištrėmė dukrą Kirkę į negyvenamą salą, kurioje šiai teko atrasti savo galias, susitaikyti su vienatve, amžinuoju gyvenimu ir pasirūpinti nuolat atklystančiais svečiais. Į knygą telpa daug: tai ir pasaka suaugusiems, ir parodyta moters branda, ir motinystė, ir meilės istorija, ir nuotykiai, ir nemirtingumo vertės nagrinėjimai.

Jau minėjau, apie “Kirkę” daug pasakyta, aš galiu tik papildyti gerbėjų gretas. Iš bibliotekos parsinešiau ir kitą autorės knygą, tad mitų pasaulis vėl greitai mane pasigrobs.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva. Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini? Kirkė – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

PSL: 416; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 07 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *