1043(69) Shari Lapena “Popierinės sienos”

Shari Lapena “Popierinės sienos”

Mano komentarai: Esu žanro mėgėja, tad nenuostabu, kad knyga atsidūrė mano rankose. Paslaptis, įtampa, nusikaltimas. Kaip tik tai, ką mėgstu.

Aprašymas leido manyti, kad knyga bus “smagi”. Dedu kabutes, nes realybėje tokios situacijos su smagumu nesuderinamos. Vienu sakiniu, pora nueina į vakarėlį pas kaimynus ir namuose palieka kūdikį. Juk juos skiria tik siena, o su savimi pasiima mobilią auklę. Beveik tas pats, kas būti kitame kambaryje, tad kas čia gali nutikti? Ir kaip visada, po tokios minties, patys žinote kas būna – nutinka nesmagūs dalykai. Kūdikio nebėra. Jokių įtikinamų įsilaužimo pėdsakų taip pat. Pagrobimas? Nužudymas? Nelaimingas atsitikimas, kurį slepia vienas iš tėvų? Čia ir didžioji paslaptis.

Tuomet knygoje šiek tiek pasakojama apie abu sutuoktinius, jų santykius su tėvais, pogimdyminę depresiją, policijos tyrimą. Skaitykit atidžiai. Ne vieną kartą tiesa, ar bent jos dalis, buvo iškilusi, kaip viena iš daugelio versijų. Nors versijų būta įvairių. Visgi tiems, kurie nespėlioja ir tiesiog mėgaujasi bėgančiomis eilutėmis, pabaigoje palikta keletas, o taip, net ne vienas, netikėtumų.

Tai nėra stipriausia žanro knyga, kurią skaičiau pastaruoju metu, tačiau labai įtraukė ir norėdama sužinoti pabaigą, sukrimtau žaibiškai. Tiesą sakant, man tai rodiklis, kad knyga patiko.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Viskas prasidėjo nuo vakarėlio pas kaimynus…
Džiaugsmu ir energija trykštanti kaimynų pora iš gretimo namo pakviečia Aną ir Marką Končius užsukti vakarienės. Tačiau jiems griežtai pasakoma: jokių vaikų; nieko asmeniško, tiesiog kaimynė Sintija negali pakęsti kūdikių verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį. Nors Ana nėra tikra, ar elgiasi teisingai, jiedu su vyru susitaria, kad kas pusvalandį eis patikrinti, ar jų pusės metų mažylė Kora ramiai miega lopšyje. Končių namai vos už kelių žingsnių – juk nieko blogo nenutiks…
Tačiau dabar viskas atrodo kaip didžiulė klaida: spengiančios tylos užlietuose Anos ir Marko namuose knibžda būrys policininkų, kiekvienas detektyvo Rasbacho klausimas tėvus gramzdina vis giliau į neviltį, o Koros nebėra. Dingo. Kažkas ją paėmė, kol jie linksminosi visai šalia.
Įsibėgėjant įtemptoms lenktynėms su laiku, ima aiškėti nuslėptos detalės, į paviršių iškyla ilgai gniaužta pagieža ir nuoskaudos, slapti planai ir išdavystės. Kuo pasitikėti, kai visi gali būti kalti, o tavo gyvenimas pažiro į šipulius ir jo nebėra kaip surinkti atgal?

PSL: 304; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 07 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *