1041(67) Sally Thorne “Nekenčiu tavęs!”

Estimated read time 4 min read

Sally Thorne “Nekenčiu tavęs!”

Mano komentarai: Galvoju, jei dalyvaučiau vasaros skaitymo iššūkyje, tai su geltonais viršeliais bėdų nebūtų :).

Pradėsiu nuo to, kad “Nekenčiu tavęs!” yra romantinė komedija. Jei tokie skaitiniai ne jums, tai nesigadinkit sau nuotaikos ir apeikit. Juk nieko nepakeis tas atsiliepimas, ar ne? Visgi, man juokinga kiek daug žmonių bijo prisipažinti, kad mielai paskaito lėkštas knygeles. Tada prasideda “šiaip aš nemėgstu, bet dabar toks laikas”, “šiaip jau aš tokių neskaitau, bet ji buvo vienintelė knygyne”, “šiaip jau ne man čia, bet draugė labai rekomendavo”. Ir tada visi gali puikiai pacituoti penkiasdešimt pilkų, bet niekas jų neskaitė :D.

Aš pati skaitau visokias knygas. Nes neretai man tiesiog smalsu, o kadangi tokio tipo knygą galiu perskaityti stovėdama pašto eilėje, laiko man gaila nebūna. Aš apskritai mėgstu gaišti laiką. Why not? Bet jei kalbame apie patinka/nepatinka, tai net tarp meilės romanų yra tam tikra kategoriją, kurią skaitau su džiaugsmu, kai tuo tarpu kitos knygos, tik šiaip galvai pravalyti. Aš nevertinų labai seilėtų meilių, pvz., kadaise visi svaigo dėl “Siuzanos dienoraščio Nikolui” ar “P.S. Aš tave myliu”. Bet itin žaviuosi šmaikščiomis, sarkastiškomis istorijomis. Pasiūlykit man sarkazmo ir aš pirma keliu ranką. Smagios, žinoma, yra Fielding knygos apie Bridžitą. Kinsella iš viso karalienė, o jos knygą “Aš moku išlaikyti paslaptį” skaičiau gal 5 kartus, ypač kai buvau vieniša. Dar Kubelka prie tų juokingesnių. Tačiau rašyti šmaikščiai bando daug kas. Pvz., paskutinį kartą man pasitaikė “Vestuvių svečias”, kur veikėja vis sarkastiškai galvodavo apie situacijas, bet tai neskambėjo natūraliai. Na taip, matosi, kur taikyta, bet nepavyko. O štai “Nekenčiu tavęs!” tikrai pasisekė neblogai.

Istorija labai labai banali. Jie kolegos, kurie nekenčia vienas kito, bet dirba viename kabinete ir siekia to paties posto. Kaip viskas rutuliojasi ir baigiasi, manau net spoilinti nereikia. Jokių netikėtumų. Tačiau žaviausia dalis buvo visas stilius. Toks tarsi šokant tango. Aš tikrai daug kikenau. Galų gale nekentėjai vienas su kitu žaidė žaidimą, kuriame pralošia tas, kuris nusišypso. Tad savaime suprantama, pasitaikė linksmų situacijų. Kaip jau sakiau, nebuvo jokių netikėtų vingių, viskas pagal klišes, bet vistiek skaičiau, šypsojausi ir su nostalgija prisiminiau savo gyvenimo situacijas.

Ar verta skaityti? Tik tuo atveju, jei nesate nusistatę prie meilės romanus. Bus linksma! Bet jei nepatinka, tai garantuoju, kad tik susierzinsit dėl situacijų nerealumo, veikėjų nebrandumo, erotikos ir nuspėjamumo :).

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiLiusė Haton ir Džošua Templmenas nekenčia vienas kito. Ne šiaip nemėgsta. Ne šiaip nenoromis patveria. Nekenčia. Ir begale ritualinių pasyviosios agresijos veiksmų nesidrovi parodyti, ką jaučią, juk sėdi vienas priešais kitą ir yra leidybos bendrovės generalinių direktorių vyriausieji padėjėjai. Liusė nesupranta Džošuos bedžiaugsmio, griežto, skrupulingo požiūrio į darbą. Džošuai akivaizdžiai nepatinka Liusės laisvo stiliaus drabužiai, keistybės ir į motinos Teresės panėšinti elgsena. Kai abu ima siekti to paties paaukštinimo, interesų konfliktas pasiekia viršūnę. Ir kai naujausias žaidimas ima grėsti svajonių darbui, Liusė atsisako trauktis… Įtampa tarp varžovų tuoj tuoj sprogs, bet Liusė suvokia gal ir nejaučianti Džošuai neapykantos. Jis, ko gero, irgi. O gal tai viso labo naujas žaidimas.

PSL: 416; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 07 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

+ There are no comments

Add yours