1029(55) Jeff VanderMeer “Sunaikinimas”

Jeff VanderMeer “Sunaikinimas”

Mano komentarai: nors aš reguliariai pažiūrinėju, ką ketina išleisti lietuviškos leidyklos, tačiau nesu ta skaitytoja, kuri labai domisi hitais užsienyje. Pvz., aktyviai nesinaudoju “Good Reads”, todėl nežinau, kas ant bangos. Nieko čia gero, tačiau gyventi aš ir taip nespėju, tad apsiriboju lietuviškomis aktualijomis. O čia jau mane patraukia anotacijos, viršeliai ir kitų skaitytojų, kurie daugiau dėmesio skiria užsieniui, reakcijos. Taip pro akis neprasprūdo ir “Sunaikinimas”. 1) Bendruomenė sujudo; 2) Intriguojantis aprašymas; 3) Koks viršelis! Norėčiau perskaityti, net visiškai nieko nežinodama apie knygą.

Dabar, jau prieš kelias knygas (čia toks laiko matavimo vienetas) užvertusi paskutinį puslapį, galiu pasakyti, kad įspūdis išliko. Jau pradėjusi, vis pasakydavau vyrui, kad skaitau labai keistą knygą, kurios nuotaiką sunku papasakoti. Artimiausi (ne turiniu, bet atmosfera) kūriniai gal būtų knyga “Soliaris” ir filmas “Stalkeris” (būtent filmas, nes man jis melancholiškesnis už knygą). Na, žinot, tas jausmas, kai lyg ir nieko aiškiai baisaus nevyksta, bet visą laiką jauti įtampą, dedasi nepaaiškinami dalykai, baugu, bet lėta.

Veiksmas vyksta Srityje X, kuri nuo žemyno atskirta nematoma riba. Sritis negyvenama (dėl neaiškių priežasčių), pasižymi keista flora bei fauna, kitais nepaaiškinamais reiškiniais. Vienuolika ekspedicijų lyg tol buvo nesėkmingos. Mokslininkai tai nusižudydavo, tai išsižudydavo, tai visi susirgdavo vėžiu. Knyga prasideda dvyliktąja ekspediciją, į kurią leidosi keturios moterys – antropologė, kartografė, psichologė ir biologė. Istorija pasakojama biologės akimis. Atvykusios jos neilgai trunka suprasti, kad valdžia ruošdama ekspedicijai nuslėpė nemažai informacijos ir tikrai neparengė tam, ką ten ras. Kaip jau minėjau, tai nėra greito veiksmo knyga. Ji net nelabai ir stora. Pasakojimas skleidžiasi lėtai, šiurpokai ir tik ta bėda, kad baigiasi be jokių paaiškinimų. Truputį nujaučiu, kad biologės kitoje knygoje jau nesutiksim :D. Vienas dalykas mane neramina, ar istorija bus aiškiai išrišta trilogijos pabaigoje? Nes kartais taip būna, kad autoriai sugalvoja puikų pasaulį, atmosferą, bet pritrūksta jėgų ją užbaigti.

Tai ką, labai lauksiu kitų dalių. Beje, pažiūrėjau filmo treilerį. Iš jo pasirodė, kad ten daugiau toks gerokai už knygą greitesnis siaubo-veiksmo filmas. Visai kita nuotaika. Nors, gal ir vertas dėmesio.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiSritis X nuo žemyno atskirta nematoma riba. Civilizacijos pėdsakų beveik nebelikę. Pirmoji ekspedicija ten rado tyrą gamtos kampelį. Antroji baigėsi masine savižudybe. Trečiosios ekspedicijos nariai per tarpusavio konfliktus iššaudė vieni kitus… Vienuoliktoji ekspedicija grįžo mirtinai nusilpusi…Dabar į Sritį X išvyksta dvyliktoji – keturių moterų – ekspedicija: antropologė, kartografė, psichologė ir biologė. Jų misija – sudaryti vietovės žemėlapį, stebėti aplinką ir vienai kitą. O svarbiausia saugotis nenuspėjamo užkrato… Mokslininkės atranda keisčiausių gyvybės formų, o žemėlapį sudaryti pasirodo sunkiau, nei manyta.

PSL: 208; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 06 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *