1027(53) Chanel Cleeton “Kitais metais Havanoje”

Estimated read time 4 min read

Chanel Cleeton “Kitais metais Havanoje”

Mano komentarai: O varge, tik neprisėsk parašyti atsiliepimo, eilėje jau išsirikiuoja 4 perskaitytos kitos knygos ir reikia stabtelėti bei prisiminti, kokį įspūdį paliko “Kitais metais Havanoje”. Pirmiausia pradėsiu nuo kritikos viršeliui. Ar tik mane truputį erzina šie saldūs ir meilės romanus primenantys vaizdai? O juk nagrinėjamos ne tik meilės temos, juk knygoje gerokai daugiau dėmesio skirta politikai, netektims, prarastų namų ir ryšių ilgesiui. Dažniausiai tokio pobūdžio knygų turinys perlipa atstumiančius viršelius 😀

Na, o dabar apie pačią knygą. Instagrame sakiau, kad ir patiko, ir ne. Labai keista, bet tas patiko/nepatiko yra apie tuos pačius dalykus, tai yra aprašymų detalumą. Mane žavėjo, kaip autorė nenuobodžiai, bet detaliai gebėjo nušviesti Kubos politinį kontekstą ir žmonių gyvenimo sąlygas. Tuo pačiu kiek nervino kiekvieno namo fasado aprašinėjimai. Aš turiu lakią fantaziją. Tikrai! Ir man užtenka žinoti, kad tai senas aptriušęs, kadaise didingu buvęs namas ir galiu nusipiešti išsamų vaizdą, nebūtina aprašyti kiekvienos aptrupėjusios plytelės. Tad vienur nenuobodus detalumas žavėjo, o kitur visai nepatiko.

Dar vienas mane visada sutrikdantis siužeto vingis yra muilo operos verta drama. Ir aš čia neturiu omenyje to, kad į Kubą atvykusi išeivių palikuonė susižavi savo gyvenamosios vietos šeimininkės anūku. Čia jau standartas. Bet visada būna dar ta muiliškesnė vieta. Bent jau atminties niekas neprarado :).

Dabar galvojate, kad man ta knyga visai nepatiko, nes aš čia sėdžiu ir peikiu. Oi ne. Tikrai verta dėmesio vien dėl Kubos istorijos, bei priminimo, kaip mes gerai ir laisvai gyvename. Fidelio Castro atėjimas į valdžią palietė labai daug žmonių ir panašu, kad nė vieno teigiamai. Knygoje perskaitysime apie tai, kaip situaciją matė išeiviai, tremtiniai ir bėgliai, taip pat sužinosime, kaip iki pat šių dienų gyvena kubiečiai, tiek jauni, tiek tie, kurie matė visus perversmus. Nemažai jau ir skaitėme įvairiuose kelionių reportažuose, tačiau knygoje daugiau smulkmenų apie pragyvenimo lygį ir uždarbio būdus, apie žodžio laisvę ir t.t. Skaičiau, kad jaunimas kalbėdamas apie šią knygą vis kelia klausimą, kaip tie žmonės gali gyventi tokiomis sąlygomis, kodėl nebėga? O kodėl nebėgo mūsų tėvai? Nes nėra kur, nes niekas nelaukia, nes laiko namų jausmas, pinigų stygius, nežinia, viltis. Ypač viltis, kad viskas pasikeis, kad bus geriau.

Ir dar galvoju, kad palyginus su mūsų sovietmečiu, kubiečiai turi, nors ir menką, bet pranašumą – spalvas bei šilumą. Man regis, kad kai šilta, gyventi kiek lengviau.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: – Pasek man pasaką.
– Kai buvau jauna Kuboje…
Havana, 1959 metai. Fideliui Castrui užėmus valdžią, visa Elisos Perez šeima priversta palikti per kelias kartas puoselėtą ištaigingą gyvenimą Kuboje ir sprukti į JAV. Pasimetę ir netekę įprasta vaga tekėjusio gyvenimo, su savimi jie išsineša didžiausią turtą – niekad neišblėsiančius prisiminimus.
Majamis, 2017 metai. Marisolė užaugo klausydamasi nesibaigiančių senelės Elisos pasakojimų apie Kubą: apie pokyliuose besisukančias poras, ugningas muzikantų dainas ir svajingai į vandenyną besileidžiančią saulę. Jos vaizduotė metų metus kūrė savitą Havanos paveikslą. Dabar, kai senelė mirė, Marisolė privalo įvykdyti paskutinį jos norą – išbarstyti jos pelenus gimtojoje žemėje. Merginos laukia kelionė į išsvajotą kraštą ir vis dar gyvą šeimos praeitį.
Persmelkta žaižaruojančių Kubos spalvų ir odon besismelkiančių kvapų, ši istorija atskleidžia ne tik dešimtmečiais saugotas šeimos paslaptis, bet ir klausia, ką reiškia priklausyti, kaip šeimos tradicijų valdomoje kasdienybėje rasti savo kelią ir visa, kas gyvenime nutinka, priimti atvira širdimi.

PSL: 368; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 06 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

+ There are no comments

Add yours