1025(51) Antje Babendererde “Indigo vasara”

Antje Babendererde “Indigo vasara”

Mano komentarai: Po sudėtingo “Kruzo”, galvojau paimsiu ką nors vaikiško. Tada skaitau skaitau ir suvokiu, kad stilius ir knygoje dėstomos problemos jau pažįstamos. Paieška bloge ir štai, matau, kad esu skaičiusi knygas “Laumžirgio vasara” bei “Nematoma mėnulio pusė”. Visas tris jas vienija veikėjų panašumas. Dažniausiai tai yra jauna mergina, baltoji, kuri susiduria su jaunu indėnu. Gimsta šekspyriška meilė. Taip pat visose knygose nagrinėjamos įvairios indėnų problemos. Pvz., “Laumžirgių vasaroje” paliesta miškų kirtimo tema ir to pasekmės. Mėnulyje kalbama apie žemių išsaugojimą ir diskriminaciją. Na, o “Indigo vasara” yra taip pat apie rasių priešpriešą.

Smila yra 15 metų vokietė atvykusi į Sietlą pagal mainų programą. Su šeimos, kurioje gyvena, kiek už ją vyresniais vaikais bei jų draugais ji išvažiuoja į banglentininkų stovyklą indėnų rezervate. Vietiniai gyventojai atvykėlius toleruoja dėl pinigų, tačiau nekenčia ir niekina, tad kyla priešprieša. Na, o tarp kai kurių veikėjų – meilė. Beje, vieta, į kurią jie atvažiavo, yra išgarsinta “Saulėlydžio” sagos, mat būtent ten gyveno garsusis vilkolakis bei jo šeima. Knygoje gana nemažai skirta vietos aplinkos detalėms, indėnų gyvenimo sąlygoms, kurios nėra romantiškos ir gana tikroviškai leidžia įsijausti į čiabuvių pyktį.

Ir visgi, nepamirškime, kad knyga skirta paaugliams, tad pasistengta viską parašyti taip, kad jaunimėlis nenuobodžiautų susipažindamas su socialinėmis problemomis. Nors visos Babendererde knygos yra labai panašios, tačiau man jos patinka. Pavadinčiau tikrai kokybiška paauglių romantika.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Smila, metams atvykusi mokytis į Sietlą, nesitikėjo, kad jos viešnagė prasidės nuo stovyklos prie vandenyno ir banglenčių, kuriomis čiuožti iki šiol neteko. Nesitikėjo ir to, kad nauji draugai bus tokie arogantiški, o vietiniai La Pušo indėnai visai nesidžiaugs baltaisiais atvykėliais. O labiausiai nesitikėjo, kad nauji jausmai ją užplūs smarkiau nei didžiausia Ramiojo vandenyno banga. Jei džiugina vasara, jei vandenynas atrodo kerintis, žavus ir pavojingas, jei kartais norisi pamiršti viską ir stačia galva leistis į naujas patirtis, jei kada nors teko įsimylėti – tikėtina, kad ši knyga patiks. Gal net labai.

PSL: 321; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 05 30

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *