Donato Carrisi “Mergina rūke”
Mano komentarai: tai vienas patrauklesnių pastaruoju metu matytų viršelių. Iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo, bet patraukia. Nors aš susiviliojau ne kuo kitu, tik žanru :).
Pradžia buvo neįdomi ir maniau, kad istorija pasmerkta tapti “nuograuža”, tiksliau tiesiog jos neperskaitysiu. Mat viskas prasideda nuo to, kad dingus mergaitei į mažą Alpių miestelį atvažiuoja arogantiškas specialusis agentas Fogelis. Tai žmogus, kuris moka pritraukti žiniasklaidos dėmesį ir tada jį išnaudoti tam, kad gautų daugiau resursų tyrimui, kuris po to jau savaime įsibėgėja. Nekompetetingas, nemandagus, nesiskaitantis veikėjas nėra iš tų, kurie keltų simpatijas, o kadangi daugiau nelabai kas vyko be savimeilės glostymo, tai buvo nuobodu.
Visgi, nuo vidurio viskas įsibėgėjo. Atsirado įtariamasis, dalis istorijos papasakota jo akimis, tad arogantiškasis teisėsaugos atstovas šiek tiek pasitraukia į šoną. Papasakoti yra ką, mat mažoje bendruomenėje priešiškumas net neįrodžius kaltės gali labai apsunkinti gyvenimą ir sugriauti šeimas.
Na, o knygą išgelbėjo jos pabaiga. Ji tikrai šiek tiek kitokia nei mums įprasta, priverčia norėti atsiversti jau perskaitytus puslapius ir dar kartą atkreipti dėmesį į detales. Jei viskas būtų išsirišę labiau tradiciškai, aš sakyčiau, kad ši knyga man buvo meh ir pamirščiau po trijų kitų, tačiau dabar prie vidinėje lentynoje šalia tų, kurios įsiminė.
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Teisingumas nekelia reitingų. Teisingumas niekam neįdomus. Žmonės trokšta siaubūno… Ir aš jiems duosiu tai, ko jie trokšta. Naktį, kai viskas amžiams pasikeitė, ledas ir rūkas dengė Avešą, giliame Alpių slėnio šešėlyje glūdintį miestelį. Gali būti, kad dėl prastų oro sąlygų specialiojo agento Fogelio automobilis įvažiavo į griovį. O galbūt priežastis visai kita?
Vyras nenukentėjo, bet patyrė šoką: jis nepamena, nei kaip, nei kodėl ten atsidūrė. Aišku tik viena – šiandien specialusis agentas jau turėtų būti toli nuo Avešo.
Praėjo du mėnesiai, kai Ana Lu dingo rūke. Du mėnesiai nuo tada, kai Fogelis ėmėsi tirti bylą, kuri iš pabėgimo virto pagrobimo tyrimu, o vėliau – didžiuliu žiniasklaidos ažiotažu.
Toks Fogelio metodas: jo nedomina DNR, jis neišmano, kaip panaudoti kriminalinių tyrimų komandos radinius, tačiau sugeba manipuliuoti žiniasklaida, pritraukti kamerų dėmesį, užkariauti vietą pirmuosiuose puslapiuose, gauti lėšų tyrimui pasitelkdamas žiūrovus prie televizorių ekranų. Paskelbti auką šventąja ir paskui susektą siaubūną įkišti į kalėjimą.
Praėjus dviem mėnesiams specialusis agentas Fogelis turėtų būti toli. Kodėl tuomet jis vis dar čia? Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas? Ir, svarbiausia, jeigu jis nenukentėjo, kieno tas kraujas ant jo drabužių?
Gairės sau: KPS: 320 Kb 2019 04 25
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/
Salomėja, sveika. Aš pirma pamačiau filmą su Žanu Reno – filmas puikus. Tada perskaičiau knygą. Knyga tikrai įsivažiuoja labai lėtai, bet sueina. Tačiau tuomet aš iš esmės atradau Carrisi. Ir parėjo – jis rašo nerealias knygas su pagrindiniu veikėju Markusu – ten kosmosas išvis. Mane taip užkabliavo, kad kone žliumbiau, kai viską suskaičiau. O šis veikėjas tau žinomas? Jean-Christophe Grangé . Jis tiek kritikuojamas, kiek ir garbinamas. Na ir tikrai turbūt užrūko kažką. Bet mane taip įtraukia jo tamsios knygos, kad aš kurį laiką paskui nebesusigaudau nei laike nei erdvėje.
Grangé, žinomas žinomas, gi visos lietuviškai išleistos knygos perskaitytos :), dauguma patiko, nors nežinau ar tokios jos ir juodos 🙂